Dviejų kumščių dydžio, bemat kibirus užpildančius parafino gabalus pliažuose šiandien renka Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai. Greitai vietos nebelieka ir lygiagrečiai važiuojančio traktoriaus kauše. Šiuos teršalus išmetė Baltija. Kietais parafino gabalais nusėtas visas pajūris nuo pat Nidos iki Smiltynės, o tai yra net 50-ies kilometrų ruožas.
„Einam iš skirtingų pusių, tai dar didysis plotas yra apie Juodkrantę, turbūt, išmesta“, – sako ekologas Žilvinas Grigaitis.
Parko darbuotojai kviečia į talką ir visuomenę, nes mato, kad patys tokio kiekio greitai surinkti nesugebės. Jie baiminasi, kad pasikeitus orams, teršalai sugrįš į jūrą. O parafino kiekiai milžiniški – per valandą talkininkai jo surenka net pusę tonos. Teršalų gabalai įvairiausio dydžio, talkininkai kai kuriuos meta tiesiai į traktoriaus kaušą ir net nededa į maišus, nes šie nuo svorio plyšta.
„Tarkim, kaip briedžio galva. Jeigu lyginti su mūsų Kuršių nerijos gyvūnija. Tai tikrai taip. Tokie gabalai“, – pasakoja biologijos skyriaus specialistė Dalia Juškevičienė.
Be to, iškyla ir dar viena problema – kur surinktą parafiną sandėliuoti bei utilizuoti. Vietos valdininkai jau skaičiuoja ir kiek nelaimės likvidavimas kainuos.
„Ačiū savanoriams, kurie eina, padeda, renka ir nieko neprašys ir jiems mokėti nereikės, bet kuras, darbuotojų mūsų atlyginimas, kur sudėjimas. O baisiausia būna utilizavimas. Tą patį suradus ruonį ar kitą gyvį ar žuvį išmestą, kur reikia vežti į Rietavą, kada ten reikia nuplauti smėlį, nes jie negali jo utilizuoti su smėliu. Jei reikės atlikti dar plovimo darbus tų daiktų“, – teigia Neringos meras Darius Jasaitis.
Mokslininkų teigimu, parafinas yra cheminis junginys. Anot jų, žmonių sveikatai jis nepavojingas. Tačiau grėsmė iškyla gyvūnams.
„Tai galime traktuoti kaip plaukiojančias šiukšles, žinoma tai irgi daro poveikį aplinkai, nes gyvūnai gali ir praryti, kaip paukščiai ir vandens organizmai kenčia nuo to. Apie poveikį žmogui – jis nėra valgomas, bet jei kalbėti apie susilietimą, tai nepavojingas, net kartais naudojamas kosmetologijos procedūrose“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto chemikė-inžinierė Nadežda Lazareva.
Kaip parafinas atsidūrė jūroje ir bangų buvo išplautas į paplūdimį, specialistams nėra aišku. Kadangi šių teršalų Baltija buvo išmetusi ir prieš kelerius metus, ekspertų akys krypsta į praplaukiančius tanklaivius, rusų naftos platformą prie Karaliaučiaus bei kitus objektus.
„Nes atsiminkim, kad Sovietsko fabrikas dirbo daug metų, kuris pylė kažką ir gali taip būti, kad susiję“, – sako D. Jasaitis.
Parafino mėginius nacionalinio parko darbuotojai išsiuntė į laboratoriją ištirti. Jos specialistai gal galės konkrečiau įvardinti kaltuosius. Jei paaiškės, kad kaltininkai – Rusijos įmonės, išsireikalauti kompensacijos bus labai sunku.
