Kelios dešimtys kauniečių Šv. Ignaco Lojolos kolegijos salėje klauso specialistų, o tada kimba į darbą. Pirmoji užduotis – žmogaus gaivinimas. Vos paramedikų asociacija paskelbė tokius nieko nekainuojančius pirmosios medicinos pagalbos mokymus visuomenei – vietų akimirksniu nebeliko. O norinčiųjų – tūkstančiai.
„Buvom palikę tik valandai laiko registraciją ir užsiregistravo virš 80 žmonių, o per kelias dienas virš 3 000 susidomėjusių, tai tikrai poreikis yra“, – teigia paramedikų asociacijos vadovas Rytis Malašauskas.
Gyventojai atviri, prisiminti ar išmokti, kaip padėti sunegalavusiam ar sužeistam žmogui, paskatino Rusijos karo prieš Ukrainą siaubas:
„Kai matai per televizorių aukas, tai galvoji, gal galėtum padėti.“
„Be galo svarbu, aišku, karas šiuolaikinis, o pirmą pagalbą – kiekvienas turėtų žinot, mokėti. Neteko ir tikiuosi, kad neteks.“
„Ypatingai šitoj situacijoj. O ir kiekvieną dieną, negali žinot kada kam prireiks pagalbos.“
„Nerimas tas, kad gali čia mums atsitikti nelaimė, ir taip pat jaučiam solidarumą su ukrainiečiais, galbūt kažkas važiuos teikti pagalbos, galbūt atvažiavusiems reiks suteikti pagalbą“, – sako centro „IRTA“ direktorė Irena Malašauskienė.
Kursų rengėjai moko kelių svarbiausių dalykų.
„Masyvaus kraujavimo sustabdymas, nes jei nesustabdysi kraujavimo, tai žmogus gali žūti per minutę laiko. Taip pat ir gaivinimą, pradinį gaivinimą, aišku, tų išorinių defibriliatorių mes ne visada pasitelksime, jei bus nelaimė Lietuvoje, bet pradinį gaivinimą mes atlikt galim, nes turim savo rankas“, – aiškina I. Malašauskienė.
Kai kurie tautiečiai domisi ne tik kaip tvarstyti žaizdas, bet ir išlikti ramiam įtemptose situacijose ar nuraminti žmones: „Mokausi iš naujo, pirmą kartą. Tai ir psichologinės pirmos pagalbos mokinuosi, ir va fizinės.“
Aplink zvimbiant kulkoms ir sproginėjant bomboms, šaltą protą išlaikyti itin sunku, tačiau tai gali išgelbėti gyvybę. Ir specialistai primena internete pasklidusį skaudų atvejį, kai okupantų paleisti šūviai į ukrainiečių automobilį sunkiai sužeidžia tėvą. Bet šalia esantis sūnus neskuba teikti pagalbos, o toliau viską filmuoja.
„Tėvas guli nutraukta koja, o sūnus filmuoja ir nieko nedaro – čia panika. O kai nemoka žmogus, tai ir panikuoja, kai mokės, žinos, ką daryt. Todėl ir darom mokymus tokius“, – sako R. Malašauskas.
Prašymai rengti tokius pirmosios medicinos pagalbos mokymus plaukia iš įvairių Lietuvos miestų. Specialistai sako, padės, kiek galės.
