Valdantieji piktinasi, kad opozicija gąsdina gyventojus – esą mazutas sostinėje gali būti kūrenamas tik laikinai.
Dalį vilniečių didelės sąskaitos už šildymą gąsdina ne taip smarkiai kaip oro tarša. Sostinės gatvėse netrūksta žmonių, kuriems nepatinka savivaldybės planai, atėjus šaltajam metų sezonui, deginti pigų, bet taršų mazutą. Štai, ką sako žmonės:
„Kas geriau, ar kūrenti pigesnį mazutą ir mokėti mažiau, ar brangesnes dujas, daugiau mokėti, bet jis būtų ne toks taršus kuras? – Priklausomai nuo finansinio žmogaus pajėgumo. Man geriau, kuo geriau ekologijai, tuo geriau. Aš sutinku daugiau mokėti.“
„Mazutas labai teršia gamtą, dūmai kyla.“
„Gal geriau mazutą, tada bus pigiau. Mes ne taip užterštumą ir jaučiam.“
„Geriau, kad brangiau, bet ekologiškiau.“
„Geriau jau brangiau mokėti.“
Kalbų netrūksta ir Seime. Socialdemokratas Linas Jonauskas, kuris Vilnių viešai yra palyginęs su Černobyliu, užsimena, kad taršaus mazuto deginimas sostinę bloškia į gilų sovietmetį.
„Tos visos kenksmingos dalys dalelės medžiagos skverbiasi į žmogaus organizmą, daro ženklų poveikį sveikatai. Ne be reikalo miestiečiai gyvena puse metų trumpiau nei žmonės regionuose“, – tikina L. Jonauskas.
„Mazutas yra taršesnis šaltinis ir poveikis sveikatai tikrai yra“, – teigia Demokratų frakcijos narys Tomas Tomilinas
Du demokratų frakcijos nariai – Tomas Tomilinas ir Lukas Savickas – planus deginti mazutą vadina nesusipratimu. Esą yra kitų būdų, kaip galima sumažinti vilniečių sąskaitas už šildymą.
„Visoje Lietuvoje turime alternatyvą, Vilniuje neturime. Aš negirdžiu alternatyvų, o jų tikrai yra Europos komisaras kalbėjo apie tai, kad apie taupymą, kaip labai svarbią alternatyvą, taip pat kompensacijų klausimas, kodėl ne? Aš norėčiau matyti kaštų ir naudos analizę ir kelias alternatyvas, ir pageidautina Seime“, – kalba T. Tomilinas.
Tomilinas dėl planų deginti mazutą siūlo sušaukti neeilinį Seimo aplinkos komiteto posėdį, galbūt sudaryti net ir laikinąją parlamento tyrimo grupę, tačiau Seimo valdantieji tam nepritaria.
„Man yra pakankamai aišku, kad šitas sprendimas yra karo aplinkybėse, yra geras. Manau, kad parlamentinei kontrolei nėra reikalo“, – tvirtina Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
„Mes žinome bendrus skaičius, kiek mazutas yra taršesnis už kitas kuro rūšis, tas pačias dujas, bet visa tai, kas yra dabar daroma, tai yra spekuliacijos ir žmonių gąsdinimas. Prilyginti Vilnių Černobyliui reikia ypatingų sugebėjimų“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Nepritaria ir sostinės politikai, kurie akcentuoja, kad deginant mazutą vilniečiai spėjama gautų 2 kartus mažesnes sąskaitas už šildymą nei kūrenant dujas.
„Tai būtų ženkliai pigiau negu dujos. Yra prielaidų, kad tai galėtų būti pigiau negu buvo praeitą šildymo sezoną. Jų siūlymais šitų Seimo narių, vilniečiams reikėtų kelis kartus daugiau mokėti už šilumą“, – aiškina V. Benkunskas.
Benkunskas aiškina, kad mazuto deginimas tik laikinas, vieno šildymo sezono sprendimas. Mat kitąmet po žiemos turėtų pradėti veikti nauja Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri degins biokurą.
Sostinės valdžia žada, kad 5–6 mėnesių papildoma žala aplinkai bus įvertinta, apskaičiuota ir paskelbta.
„Su kitu pavasariu ir užsibaigs, ta žala, ji tikrai nebus ilgalaikė“, – tikina V. Benkunskas.
Energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas įsitikinęs, kad sostinei reiktų neatitolti nuo žaliojo kurso, mazutą deginti tik kritiniu atveju, pačiu blogiausiu scenarijumi, o ne norinti sumažinti vilniečių sąskaitas už šildymą.
„Dujų tiekimas Europai. Dujų tiekimas „Nord stream 1“ yra atnaujintas, po remonto, „Gaspromui“ yra perduota dujų turbina. Naudoti taršų kursą galima tik tai ekstremalioje situacijoje, kai trūksta kito kuro, ar yra susidariusios ypatingos sąlygos“, – komentuoja energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas.
Deginant mazutą, lyginant su dujomis, jėgainės išmeta 2,5 karto daugiau azotų oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių, 66 karto daugiau kietųjų dalelių ir beveik 470 kartų daugiau sieros dioksido.
„Visada tarša yra brangesnė, ji per mažai įkainota. Ir gydymo išlaidos, ir kvėpavimo takų ligos brangesni nei sumokami taršos tarifai. Mazutas turi būti deginamas tik, kai Europoje yra absoliuti energetikos krizė. Brangių paruošiamųjų darbų sostinei daryti nereikės. Tam, kad Vilniuje vėl degtų mazutas, Šilumos tinklai turės sutvarkyti geležinkelio bėgius ir pakeisti mazuto degiklius“, – kalba aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Anot savivaldybės, tik jei dujų kaina nukristų žemiau 100 eurų už megavatvalandę, panašios ribos, kokia laikėsi praėjusį šildymo sezoną, Vilnius grįžtų prie planų deginti dujas. Tačiau kainos šiuo metu kur kas aukštesnės: siekia apie 160 eurų.
