2017 metų liepos pabaiga. Tada efektingai ir greitai buvusio Lazdynų baseino ardymo darbus vykdė ekskavatoriai. Iki pat pamatų sovietmetį menantį pastatą tuomet darbuotojai sulygino su žeme per 48 dienas. O 22 milijonų eurų projektą naujam moderniam baseinui statyti laimėjusi įmonių grupė žadėjo, kad sparčiai išdygs Lietuvoje dar nematyto lygio sporto objektas.
Tačiau pastatyti, toli gražu, nėra taip jau paprasta, kaip pastatą sulyginti su žeme. Praėjo lygiai pustrečių metų nuo to, kai baseino durys buvo užvertos. Dabar paskelbus bankrotą pagrindiniam rangovui, darbai visiškai sustoję. Statybvietė tik apjuosta štai šia tvora, o kada tai virs į baseiną – nėra aišku.
Griaučiuose iki kitų metų pabaigos turėtų atsirasti 25 ir 50 metrų baseinas. Tribūnose žadama talpinti 1 200 žiūrovų, tad būtų galima vykdyti ir tarptautinio rango plaukimo varžybas. Dar nepradėjus statybų, projektui buvo klijuojama geriausio baseino etiketė Vidurio Europoje. Tačiau varžytis olimpinio ilgio baseine savo šalyje nebesitiki ir geriausiais išrinkti šių metų sportininkai.
„Jeigu atvirai, tai aš nebelabai tikiu, kad ten bus tas baseinas. Aš tiesiog paleidžiu tą mintį ir tiesiog einu savo keliu. Aš jau atsimenu, kai vaikas buvau, tą pačią dainelę girdėjau, praėjo tiek metų, aš va čia stoviu ir viskas vis tiek taip pat“, – sako plaukikas Danas Rapšys.
„Apskritai, aš nežinau, kaip įmanoma, kad šitaip atsitiktų. Kad taip valdžia leidžia tokius dalykus, kad įvyktų taip, kaip įvyko dabar. Taip negalima. Nemyli mūsų tikriausiai“, – pasakoja penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Įpusėjus darbams, keturių įmonių grupės pagrindinis rangovas bankrutavo. „Irdaiva“ pakeitė savo pavadinimą į „Active Construction Management“. Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas įtaria, kad svarbiausia įmonė Lazdynų baseino statybose „įsisavino” gautus milijonus anksčiau laiko ir planuotai pati sau iniciavo bankrotą. Jis jau kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas atlikti tyrimą dėl galimo tyčinio bankroto.
„Matome tam tikrus piktnaudžiavimo požymius iš generalinio rangovo pusės. Tas tyčinis bankrotas, matyt, neatėjo ir nebuvo suplanuotas taip netikėtai. Link to buvo einama. Dabar turime finansinę duobę įgyvendinant šį projektą. Yra įtarimai, kad darbai yra užaktuoti į priekį, pinigai išmokėti, bet realiai jie nėra įgyvendinti. Čia jau baudžiamosios teisės reikalas, kad tokie atvejai būtų ištirti“, – teigia Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Savo ruožtu, buvęs „Irdaivos“ vadovas Vitas Lopinys atsisako komentuoti dėl kokių priežasčių įmonė pasitraukė neatlikusi įsipareigojimų.
„Aš jau nebesu įmonės vadovas ir nelabai ką galiu komentuoti. Esu atleistas iš darbo ir nebedirbu nuo lapkričio 26 dienos“, – kalbėjo buvęs „Irdaivos“ vadovas Vitas Lopinys.
Savivaldybės administracija vykdo derybas, kad likę trys rangovai užbaigtų statybas. Tačiau kol kas darbai Lazdynų baseino statybvietėje stoję.
„Su tuo baseinu dabar apgailėtina situacija. Statybos, kaip žinote, sustabdytos ir nežinia kada bus tęsiamos. Šiaip Vilniuje privalo būti olimpinis baseinas, ir stadionas, ir maniežas. Sostinė neturi bazių, dėl to gaila. Bet yra kitų miestų – turime Klaipėdą, turime Kauną. Naudosimės arba šia infrastruktūra, arba užsienio, pas kolegas“, – sako buvęs olimpinis čempionas, treneris Andrejus Zadneprovskis.
Taigi, Vilniaus sportininkų skaudulys – ne tik Lazdynų baseinas. Vienintelis lengvosios atletikos maniežas sostinėje – uždarytas rekonstrukcijai nuo birželio pabaigos. Kenčia ne tik tūkstančiai sostinės lengvaatlečių, bet ir svarbiausiam startui ketverių metų cikle besiruošiantys olimpiečiai – vasarą laukia olimpinės žaidynės, o treniruotis mieste nėra kur.
Kelialapį į Tokijų turinti trišuolininkė Diana Zagainova prieš šventes sugrįžo iš treniruočių stovyklos Ispanijoje. Jai tenka labai daug laiko praleisti užsienyje, nes tiesiog negali kokybiškai treniruotis savo šalyje.
„Su šitomis sąlygomis aš negaliu būti namuose. Visą laiką privalau keliauti. Negaliu treniruotis namie, būti su šeima ir artimaisiais, ten, kur aš esu pratusi būti. Šiuo metu aš važiuosiu į Kauną, ten yra maniežas, nes yra šventės ir norisi bent kelias savaites praleisti namuose. Vertinu situaciją blogai. Olimpiniais metais, tokiu svarbiu sezono metu, palikti mus visiškai basus, be bazės – ne pati geriausia situacija“, – pasakoja trišuolininkė Diana Zagainova.
Už Vilniaus maniežo rekonstrukciją atsakingas Lietuvos sporto centras. Vienintelį sostinės uždarą maniežą po pirmo etapo rekonstrukcijos turėjo rangovas priduoti dar gruodžio 20-ą dieną. Tačiau procesas gerokai užsitęsė dėl nenumatytų papildomų darbų.
43-ejų metų senumo pastatas pateikė staigmenų.
„Bet kaip įlindome į grindis ir prasidėjo. Tai pasirodo ten be šildymo sistemos mes negalime įrengti grindų, be elektros pakeitimo, be vėdinimo sistemos. Viskas susidėjo į vieną, atsirado daug papildomų darbų“, – teigia Lietuvos sporto centro sporto paslaugų skyriaus vedėjas Egidijus Zvilna.
Dabar statybininkai atostogaus iki Trijų karalių. Dėl sutarties terminų nevykdymo Lietuvos sporto centras dar gali paduoti rangovą į teismą. Tiesa, tokiu atveju, maniežo durys sportininkams nebūtų atvertos ir iki Tokijo olimpiados.
„Jei išsirutuliotų veiksmai iki teismų ir ten pereitų reikalas, manau, kad čia mes metus-dvejus užtruktume dar bylinėjimosi“, – teigia E. Zvilna.
„Vilniuje, Lietuvos sostinėje, 30 metų sporto infrastruktūra buvo griaunama, vietoje jos buvo statomi daugiabučiai arba ofisai. Ir dėl to tas sporto bazių trūkumas jaučiamas labai stipriai“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Kol kas žiemos metu sportininkai labiausiai dirba juodą, mažai kam matomą darbą – bazinį pasirengimą. Olimpiečiai stengiasi išlaikyti pozityvumą, bet nenuostabu, kodėl tampa retais svečiais Lietuvoje ir renkasi profesionalias sporto bazes užsienyje.
„Mes jau patyrę, oda pas mus stora, tai prisitaikome. Randame alternatyvų. Manau, jaunesniems sportininkams tai iš tikrųjų yra didelė problema. Stengiuosi įrodyti savo pavyzdžiu, kad tos bazės nėra pirmo būtinumo dalykas. Nežinau, bėgioju lauke“, – sako penkiakovininkas Justinas Kinderis.
Vien kitais metais Vilniaus savivaldybė žada į sporto infrastruktūrą investuoti 10 milijonų eurų. Tačiau ar realiai kitais metais pavyks sportininkams įšokti į olimpinio ilgio baseiną Vilniuje ir ar nebereikės bėgioti lauke esant bet kokioms oro sąlygoms – jokių garantijų.
