Pokalbis su A. Svitojumi – TV3 žinių „Dienos“ komentare.
Dar penktadienį Vyriausybė svarstė, ar Lietuvoje skelbti ekstremalią situaciją dėl sausros. Visą savaitgalį lijo, tai gal jau viskas – situacija gera ir sausros Lietuvoje nebėra?
Sausra nėra vienadienis reiškinys. Žemdirbiui labai sudėtinga reguliuoti savo ūkį, nes įtaką daro sausros, šalnos, lietingi orai. O sausra buvo, ji niekur nepasitraukė. Jei palijo vieną dieną per mėnesį, tai vandens lygis nuo to nepasikeitė.
Ūkininkai jau skaičiuoja nuostolius nuo 30 iki 50 procentų, kadangi negaus derliaus, vasarojus turbūt nepagamins didelio kiekio derliaus, gyvulininkai neturėjo galimybės prišienauti žiemai pašarų, nuganė pievas ir sausros poveikis bus nemažas.
Čia galima palyginti su šeimininke, kuri nelaistė savaitę gėlių, gėlė nuvyto, o paskui pilk nepylęs – gėlė neatsigaus.
Kokia sritis labiausiai nukentėjo?
Sudėtinga visiems, kadangi Lietuvoje yra daugmaž mišrus ūkis ir tame mišriame ūkyje kenčia viskas. Galima sakyti, kad sudėtingiausia galvijų augintojams, nes žolė kai kur visiškai neaugo. Kai kur šienaujant pievas, jos net užsidegė. Man pačiam teko matyti. Tokių reiškinių Lietuvoje beveik nėra buvę.
Svarstant situaciją Vyriausybėje, sprendimas nepriimtas, nors ūkininkams labai reikalingi sprendimai, kad valdžia, Vyriausybė, savivaldybės paremtų jų kreipimąsi, kad nelaimė Lietuvoje egzistuoja.
Ar jau yra paskaičiuota kiek kokio derliaus neturėsime? Vieni kalba 20 procentų, 30 procentų. Gal su kolegomis apkalbėjote, ko labiausiai trūks?
Prognozuojame, kad galime negauti nuo 30 iki 50 procentų derliaus. Daržovių ūkiuose taip pat sudėtinga, nes kas neturi laistymo sistemų, tai daržovės visiškai neauga, visos kitos kultūros taip pat nelabai auga, o kas turi laistymo sistemas, tai reikia imti vandenį, bet to vandens vis tiek nepriliesi. Vieną dieną lyja – gali mėnesį laistyti.
Jei bus mažiau daržovių, vadinasi, jos brangs?
Manau, kad turime susiimti ir kainų nedidinti, nes supirkimo kainos ūkininkams yra tikrai mažos, tai nėra tendencijos, kad parduotuvėse kainos turėtų augti. Jeigu jos labai augs, vadinasi, pelnai ateis į prekybos ir perdirbimo centrus. Ūkininkas dėl to nebus kaltas.
Kainos turėtų balansuotis, nes mes turime pasaulinę rinką ir jeigu vienoje šalyje yra kažkoks kataklizmas, tai kita šalis gali kompensuoti. Galutinės kainos neturėtų per daug keistis, bet ūkininkas turėtų būti paremtas, galbūt kompensuojant dalį negautų pajamų.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
