Pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta: dabar Lietuvoje veikianti pensijų sistema palanki yra tiems, kurie uždirba minimalią algą. Kuo žmogus uždirba daugiau, tuo „Sodrai“ sumoka daugiau, tačiau būsimos išmokos bus neproporcingai mažesnės.
Darbuotojų ir darbdavių atstovai dabartinę pensijų sistemą vadina nemotyvuojančia. Tad ją reikėtų keisti ir daugiau pinigų skirti ne tik pačioms mažiausioms pensijoms.
Kada sumokėtos įmokos neatsiperka
Praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus patarėja Rita Babianskaitė pristatė planuojamas pensijų permainas.
Tai yra papildomą jų indeksavimą ir bendrosios pensijos dalies sulyginimą visiems, kas turi sukaupę nuo 15 metų iki 32 metų darbo stažo.
Be kita ko, patarėja pasidalijo skaidrėmis, iš kurių viena sulaukė daug dėmesio. Joje atvaizduota, kaip keičiasi sumokamų įmokų ir būsimų išmokų santykis priklausomai nuo to, kokį atlyginimą žmogus uždirba.
„Mes pabandėme įvertinti, kaip vis tik tai dabartinėje pensijų sistemoje atsispindi žmogaus sumokėtos įmokos. Kaip didėja pensijos už per metus sumokėtas įmokos, kiek žmogus sumoka įmokų ir lyginame su įmokomis, kurios sumokamos nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA)“ – aiškino R. Babianskaitė.
Anot jos, mokėdami įmokas nuo MMA į pensiją išėję žmonės gauna pensiją, kuri siekia net ir 90 proc. buvusio darbo užmokesčio.
„Taip liaudiškai tariant, jų sumokėtos įmokos atsiperka pensijoje. Tuo metu judant link vidutinio darbo užmokesčio (VDU), žmogus, kuris sumoka įmokas nuo VDU ir daugiau, kaip matote, tas atotrūkis yra labai didelis.
Kitaip tariant, nuo kuo didesnio atlyginimo žmogus moka pensijų įmokas, tuo mažiau jis to pamato savo pensijoje vėliau“, – komentavo ministerijos patarėja.
Anot jos, Lietuvoje mes turime spręsti problemą, kad žmonės ne tik ilgai dirbtų, bet ir norėtų dirbti legaliai ne vien už MMA.
„Priešingu atveju, jeigu ir toliau individualiosios pensijos dalies svoris liks toks, koks jis tebėra, pensijų sistema liks nemotyvuojanti mokėti įmokų. Šiuo atveju mes sakome: dirbkite kuo ilgiau ir mokėkite kuo daugiau įmokų, nes mes didiname būtent individualiosios pensijos dalies svorį“, – kalbėjo R. Babianskaitė
Tačiau net ir priėmus naujausius siūlymus, bent jau kitais metais bendra vidutinė pensija augs sparčiau nei pensija tų, kurie turi būtinąjį stažą ir kuriems skaičiuojama individualioji pensijos dalis, priklausanti nuo sumokėtų įmokų. Kitaip kalbant, sumokėjusiems mažiau pensijos augs greičiau nei tiems, kas sumokėjo daugiau.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pripažino, kad sprendžiant iš ministerijos pateiktų skaičiavimų, mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėti neapsimoka.
„Ministerijos skaičiavimai susiję tik su pensijomis, bet galima kelti platesnį klausimą. Pirmiausia žmones suskirstyčiau į dvi mums svarbiausias grupes. Vienoje – uždirbantys mažiausiai. Jiems skiriama daug dėmesio: keliama MMA, didinamos visokios išmokos ir t.t.
Bet yra antra mums labai svarbi grupė – „vidutiniokai“. Tai yra žmonės, uždirbantys vidutines pajamas nuo 1 iki 2 VDU (uždirbantys 3 ir daugiau – vienetai). Vidurinioji klasė, kuri iš esmės ir laiko visą valstybės biudžetą, tie, kurie sąžiningai moka mokesčius ir moka jų daug, iš valstybės gauna gana skurdžią grąžą“, – konstatavo konfederacijos pirmininkė.
Anot jos, kyla klausimas, ar šiandien žmogui iš tikrųjų apsimoka sąžiningai mokėti mokesčius. Nes, deja, jis negauna tokios grąžos, kuri būtų adekvati sumokėtiems mokesčiams.
Pasak I. Ruginienės, negaudami tinkamų išmokų, bet sumokėdami daugiausia mokesčių „vidutiniokai“ dar priversti leisti pinigus paslaugoms, kurios turi būti nemokamos, nes finansuojamos iš mokesčių mokėtojų pinigų.
„Medicininės paslaugos tampa vis labiau mokamos, nes tik į privačią kliniką užsirašyti. Tik laiko klausimas, kada švietimas susidurs su panašia situacija, nors su darželiais jau taip atsitiko. Apribojome valstybinius darželius, kad puikiai jaustųsi privatūs.
Ir vis už kažką papildomai reikia mokėti. O išėję į pensiją, gauname neadekvačiai mažas išmokas, palyginti su sumokėtomis įmokomis“, – kalbėjo I. Ruginienė ir pateikė pavyzdį iš asmeninės patirties, kai daug ir ilgai dirbusi viena gydytoja dabar gauna pensiją, iš kurios negali pragyventi.
Paklausta, ką daryti, kad situacija pasikeistų, pirmininkė svarstė, kad, matyt, reikėtų tvarkyti pačią mokesčių politiką.
„Kad grąža būtų adekvati sumokėtiems mokesčiams, turėtų būti apmokestinamos visos pajamos, ne tik darbo užmokestis. Be to, turėtų būti apmokestinimo progresyvumas. Turėtume ne didinti mokesčius ir spausti tą viduriniąją klasę, bet biudžetą didinti kitų didelių pajamų apmokestinimu“, – apibendrino pašnekovė.
Turės didėti ne tik mažiausios pensijos?
Lietuvos verslo konfederacijos pirmininkas ekonomistas Marius Dubnikovas taip pat mano, kad dabar socialinio draudimo sistema vienareikšmiškai nemotyvuoja uždirbti daugiau arba mokėti didesnius atlyginimus.
„Šiandieninė pensijų sistema nuvilia daugiau uždirbantį žmogų. Toks žmogus suvokia, kad ta vadinamoji pakaitinė norma (pensijos santykis su gautu atlyginimu, – aut. past.) yra „mizerinė“ ir nereikšminga.
Ji skatina ne dalyvauti socialiniame draudime, uždirbti daugiau ar mažiau, bet kaupti alternatyviais būdais – ar pirkti NT, ar investuoti, ar kažkur kaupti periodiškai investuojant ar pan.“ – aiškino ekonomistas.
Jis pripažino, kad iš tiesų pensijos Lietuvoje yra mažos ir šią problemą turime spręsti. Dabar ji sprendžiama labiau keliant išmokas gaunantiems minimalias pajamas – kad šie žmonės turėtų motyvaciją mokėti mokesčius.
„Ateityje turėsime prieiti prie sprendimų, kaip padidinti kitas pensijas tiems, kas uždirba ne minimalias pajamas.
Šiandien tai yra šio laikmečio sprendimas su dabartiniu biudžetu, nes kiek turime pinigų, juos perskirstome į neturtingiausių žmonių pusę. Vis dėlto su laiku galbūt ne šiemet, kitąmet ar po 5 metų, bet vėliau tikrai turėsime grįžti prie pensijų peržiūros tiems, kurie uždirba daugiau“, – prognozavo M. Dubnikovas.
Jo teigimu, dabartiniai sprendimai skirti paremti skurdiems žmonėms, o ateityje situacija gali pasikeisti.
„Labai tikėtina, kad mūsų pajamos didės, „Sodros“ įmokos didės. Ir labai norėtųsi tikėti, kad vis dėlto bus atsigręžta į viduriniąją klasę ir jiems tos išmokos turės didėti. Būtų labai liūdna, jeigu visą laiką būtų atsigręžta tik į skurdžiausius ir neatsigręžta į tuos žmones, kurie tuos mokesčius moka“, – komentavo ekonomistas.
