Nidiškis Antanas džiaugiasi, kad jo namas stovi būtent šioje vietoje. Mat žiemomis vyrui tereikia žengti kelis žingsnius per slenkstį ir jau gali grožėtis bei fotografuoti išskirtinį reiškinį, kuris susiformuoti gali tik jei gamta į vieną krūvą apjungia aibę detalių. Pakilęs rytų vėjas gena Kuršių marių bangas į krantą, o šios lūždamos į krantinę aptaško čia pat stovintį suoliuką, šiukšliadėžę, medžius bei žolę. Jei staiga paspaudžia šaltukas, šie objektai virsta tikromis ledo skulptūromis.
„Aš jau kelintą dieną sekiau kaip prasidėjo čia, lipdėsi ant to suoliuko, bet pirmą dieną dar nebuvo taip įspūdinga, kai išėjau anksti ryte pasivaikščiot, pasimankštinti iš tikrųjų, žiūriu – fantastiškas vaizdas, pradėjau fotografuoti“, – sako Nidos gyventojas Antanas.
O fotografuoja ne tik Antanas. Nidiškiai ir miestelio svečiai vienas po kito traukia į pakrantę ir fiksuoja nepakartojamo grožio vaizdus. Net žvarbus vėjas, sako, nebaisus:
„Aš atėjau specialiai per tokį vėją su šuniukais pasigrožėti, nes gavau draugės nuotrauką tokią gražią ir atėjau kaip gyvai atrodo pasižiūrėti. Man gražiau stebėti gyvai negu nuotraukas.“
„Labai gražu, tik labai žvarbus vėjas. Nuostabu.“
„Įdomu, va ir vaikas mato kaip ta pagaliau žiema ir ledukų yra.“
Šis reiškinys nuo seno vadinamas apskardu. Nuolat drėkinami objektai pašalus apsitraukia tarsi plėvele, kurią protėviai galėjo vadinti tiesiog skarda, tad gal taip ir gimė žodis apskardas, svarsto specialistai.
Nidos gyventojai įsitikinę, kad toks visuotinis apskardas pasireiškia tik čia. Kitur Lietuvoje jam susiformuoti tiesiog nėra tinkamų sąlygų.
„Kad tokios bangos būtų, reikia pakankamai didelio vandens telkinio. O čia iki kitos pusės marių kokie 15, piečiau ir iki 20 kilometrų. Ir banga įsibėgėja ir ji pakankamai stipri. Tokių didelių ežerų mes ko gero kažin ar turime, kad galėtų šitaip pūsti. Be to, reikia krantinės, reikia, kad taškytusi, tai ko gero, kad ir nėra, ir mes vieninteliai“, – pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Sinoptikai prognozuoja, kad jau artimiausiomis dienomis pajūryje atšils ir apskardo nebeliks. Tad norintys padaryti gražias nuotraukas turi arba skubėti į Nidą, arba laukti, kol vėl gamta nuspręs nudžiuginti tokiu reginiu.