Pirmieji pacientai, kurie karščiuoja ir jaučia kvėpavimo takų infekcijos simptomus jau vyksta pasitikrinti į karščiavimo kliniką Kaune. Kauno poliklinikoje Šančių filiale atidaryta pirmoji mieste karščiavimo klinika. Šioje klinikoje dirba medikų komanda, kuri priima ir konsultuoja su šeimos gydytojo siuntimu atvykusius sukarščiavusius pacientus.
„Visi pacientai, kurie karščiuoja daugiau nei 37,8, šeimos gydytojo siuntimu registruojasi pas koordinatorių, jam paskiriamas konkretus laikas ir tuo laiku pacientas su savo automobiliu atvyksta išsitirti. Iš automobilio nelipa panašiai kaip mobiliojoje paslaugoje“, – sako operacijų centro koordinatorius Paulius Keras.
Į karščiavimo kliniką galės atvykti ne tik kauniečiai, bet ir gyventojai iš Kaišiadorių. Kas pusvalandį per dieną galima priimti 24 pacientus. Tiesa, artimiausiu metu čia galvojama atidaryti dar vieną kabinetą, tuomet pacientų skaičius padvigubėtų. Taip pat planuojama, kad duris Kaune galėtų atidaryti ir dar viena karščiavimo klinika.
„Planuojame, kad tokių klinikų galėtų būti dvi, matysime, kokie bus srautai. Svarstoma galimybė ir apie antras patalpas, antros tokios klinikos atidarymą. Priklausys nuo srautų, jei bus poreikis, klinikų skaičius didės“, – pasakoja poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.
Nuo rytojaus dvi karščiavimo klinikos pradės veikti ir sostinėje. Štai Lazdynų poliklinikoje, Erfurto gatvėje, jau antradienį nuo 8 valandos ryto bus priimami pirmieji karščiuojantys 18-60 metų pacientai. Čia dirbanti medikų komanda yra pasiruošusi jiems atlikti visus reikiamus tyrimus.
„Bendrą kraujo tyrimą, CRB, rentgenologinį ištyrimą, gydytojai matuos temperatūrą, jei nuspręs, bus atliktas rentgeno tyrimas ir paimtas tepinėlis Covid virusui nustatyti“, – teigia l.e.p poliklinikos direktorius Vismantas Matulas.
Koronavirusui ir toliau sparčiai plintant, Sveikatos apsaugos ministerija nurodė tikrinti visus žmones, kuriems pasireiškė dažniausi ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai – karščiavimas, kosulys, dusulys ar raumenų skausmai bei silpnumas.
„Žinant, kad atsiranda vis daugiau atvejų, kad yra bendruomeninis plitimas, jau virš 400 atvejų, todėl yra pakeistas ir atvejo apibrėžimas“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Tuo tarpu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas tikina, kad kai kurie koronavirusu sergantys asmenys gali turėti ir netipinių ligos simptomų, kurių negalima praleisti pro pirštus. Pasak Čaplinksko, ne tik karščiavimas, kosulys, ar dusulys yra pirmieji koronavriuso pranašai.
Štai Didžiosios Britanijos medikai tarp galimų COVID-19 ligos simptomų jau priskyrė ir viduriavimą, pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, pilvo pūtimą bei kitus simptomus. Pasak Čaplinsko, būtent dėl šių netipinių simptomų koronavirusas gali būti sumaišytas su kitomis sezoninėmis ligomis, pavyzdžiui, gripu ar žarnyno infekcijomis.
„Ta pati sloga, tie patys dispepsiniai ar virškinamojo trakto pakenkimai, kur gali būti ar viduriavimas, gali būti vėmimas. Ir dažnai tai gali suklaidinti, kad galim pagalvoti, kad galbūt tai yra noro ar roto virusinė infekcija, ar sakysime, tas pats apsinuodijimas maistu“, – sako centro vadovas Saulius Čaplinskas.
O štai kai kuriems žmonėms, kuriems infekcija jau yra gerokai pažengusi, gali dingti ir skonio, bei kvapo receptoriai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas tikina, kad dėl koronaviruso turėtų būti tiriama kuo daugiau žmonių, ir tų, kurie turi netipinius simptomus. Tam pritaria ir Nacionalinio Visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.
„Aš manau, kad taip. Kadangi yra atvejo apibrėžtyje parašyta, kad bet koks simptomas iš respiracinių ligų simptomų. Kadangi gripas ir kiti virusai gali sukelti ne tik kosulį, čiaudulį, slogą, bet ir pilvo skausmai būna, viduriavimas. Taip, kad čia yra neatmestini tie dalykai. Mes dar daug nežinome apie šitą virusą“, – pasakoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Tiesa, kol kas sveikatos apsaugos ministerija neskuba šių netipinių koronaviruso simptomų įtraukti į atvejo apibrėžimą. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo esant neaiškiems simptomams skambinti karštąją linija 1808 ir konsultuotis su specialistais.
Pasak Verygos, jei bus rekomendacijos iš medikų įtraukti ir šiuos netipinius simptomus į atvejo apibrėžimą, tai gali būti padaryta ateityje.