Pirmasis į Minską atvyko Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. O apie vidurdienį Baltarusijos sostinės oro uoste nusileido ir specialiuoju reisu skridęs rusų gynybos ministras Šoigu. Tik už kelių valandų su duona buvo pasitiktas pats Putinas.
Ekspertai ir analitikai dabar bando suprasti, ką šis susitikimas reiškia. Juk šią vasarą Putinas neatvyko į Baltarusijoje vykusį svarbų forumą – vizitas buvo netikėtai atšauktas. Kremliaus šeimininkas nepasiekė Minsko ir prieš metus, kai Rusija ir Baltarusija pasirašinėjo skandalingus integracijos žemėlapius. O dabar – netikėtai – pirmą kartą per trejus metus Putinas lankosi Minske. Pasak baltarusių nepriklausomo analitiko Pavelo Maciukevičiaus, tai tėra apgaulingas manevras.
„Putinas sumaišo kortas, kuria klaidinančias iliuzijas. Jis yra netikėtumo žmogus. Manau, kad Rusija ruošiasi puolimui ir, Putino požiūriu, jis turėtų būti staigus, o šis vizitas kuria netikras iliuzijas“, – aiškina P. Maciukevičius.
Tuo metu Baltarusijos propaganda nepaliaujamai įtikinėja esą pagrindinė V. Putino ir A. Lukašenkos derybų tema – bendradarbiavimas siekiant apeiti Vakarų sankcijas. Ukrainoje šiomis versijomis jau seniai niekas netiki. Pasak ukrainiečių generolo Serhijaus Najevo, Putino vizitas į Minską visų pirma skirtas deryboms dėl platesnio Baltarusijos įsitraukimą į karą.
„Kremliaus vadovas neseniai surengė susitikimą su Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybe, kurio metu apžvelgė karinės vadovybės siūlymus artimiausiam ir vidurio laikotarpiui. Iš karto po to jis suplanavo susitikimą su Baltarusijos vadovybe. Mūsų nuomone, per šį susitikimą bus sprendžiami tolesnės agresijos prieš Ukrainą ir platesnio Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo operacijoje prieš Ukrainą klausimai – įskaitant, mūsų nuomone, sausumos operaciją".
Dabar Lukašenka tiesiog balansuoja ant ribos. Klausimas, kiek dar ilgai jis galės tai daryti, turėdamas vis mažiau veiksmų laisvės, lieka neatsakytas.
„Lukašenkos režimas yra tarp dviejų ugnių. Viena vertus, 85 procentai Baltarusijos gyventojų griežtai nepritaria Baltarusijos kariuomenės įvedimui į Ukrainą. Jei tai nereiškia, kad pasikartos XX amžiaus įvykiai, kyla reali socialinių neramumų grėsmė. Kita vertus, Lukašenkos politinis režimas ekonominiu požiūriu yra labai priklausomas nuo Rusijos“, – teigia politologas Andrej Elisejev.
Baltarusijos gynybos ministerija šiandien pranešė, kad gruodžio viduryje Lukašenkos paskelbtas netikėtas kovinės parengties patikrinimas baigėsi. O Maskva tuojau pat praneša, kad kariai, atvykę į Baltarusiją kurti regioninės grupuotės, surengs taktines pratybas.
„Rusijos kariškiai yra Baltarusijos teritorijoje, vyksta mobilizuotųjų mokymai, paskelbta apie naujas pratybas, sunku suprasti, kas už viso to slypi. Tačiau mes prisimename šių metų sausį-vasarį vykusių pratybų rezultatus, kas už jų slypėjo iš tikrųjų. Todėl esame susidūrę su tikra iliuzija ir turime tikėti šia nauja pasaka“, – sako P. Maciukevičius.
Apie regioninės grupuotės kūrimą buvo pranešta dar spalį. Nuo to laiko į Baltarusiją atvyko tūkstančiai rusų karių.
Lukašenka tvirtina, kad šiuo žingsniu Minskas bando apsisaugoti nuo puolimo iš Ukrainos. Be to, tiek Lukašenka, tiek Putinas pastarosiomis dienomis tariasi su savo generolais. Vienas baltarusių opozicijos lyderių Pavelas Latuška teigia, kad abiejų diktatorių darbotvarkėje – bendros kariuomenės kūrimas.
„Nenoriu gąsdinti, nes mano nuomone, šiandien nėra jokių požymių, kad egzistuoja smogiamoji grupė. Tačiau tam tikri strateginiai sprendimai gali būti priimami – esu tuo beveik įsitikinęs. Dėl to Lukašenka, žinoma, nori kažką gauti, kažką papildomai išsiderėti, bet kol kas viskas vyksta pagal blogiausią baltarusiams scenarijų“, – tvirtina altarusių opozicionierius Pavelas Latuško.
Amerikos karo studijų institutas savo naujausioje analizėje taip pat abejoja, ar Lukašenka sutiks siųsti savo kariuomenę į Ukrainą. Be to, net neteisėto Baltarusijos prezidento parama neišspręs Rusijos problemų, tokių kaip tankų ir artilerijos stygius. Vis dėlto, Lukašenkai pirmasis per kelerius metus Putino vizitas yra ir galimybė bent šiek tiek padidinti savo įtaką tarptautinėje arenoje.
