Penkerius metus – tiek laiko Žilvinas Ruminas mynė Lietuvos teismų slenkstį. Istorija prasidėjo dar 2016-aisiais, kai per reidą Vilniaus centre jį sustabdė policija. Vairuotojui teko pūsti į alkotesterį. Prietaisas parodė beveik 1,5 promilės girtumą, tačiau Žilvinas, kuris niekada nesėda prie vairo išgėręs, griežtai nesutiko, kad vairavo neblaivus.
„Pareigūnai nesutiko iš karto duoti antrą kartą pūsti. Sakė, nuvažiuosit į „narkologinį“ ir susitvarkysit viską. Tai vat ir tvarkomės 6 metai jau beveik“, – sako vairuotojas Žilvinas Ruminas.
Vilniaus priklausomybės ligų centro tyrimas parodė, kad Žilvinas visiškai blaivus – alkoholio jo kraujyje nerado. Kad nebuvo girtas už vairo, patvirtino ir medikai, tikrinę jo stovėjimą, judėjimą ir reakciją.
„Aš realiai laimėjau tris teismus, įrodžiau, kad aš vairavau blaivus“, – pasakoja Ž. Ruminas.
Tačiau tuo teismų maratonas nesibaigė. Vyras kreipėsi į teismą, kad valstybė kompensuotų 500 eurų, kuriuos jis, bylinėdamasis teismuose, išleido advokatams.
„Mes kreipėmės į teismą su ieškiniu ir teismas atmetė kaip nepagrįstą skundą. Todėl mes kreipėmės toliau, ėjome visus žingsnius“, – teigia Ž. Ruminas.
Taip Žilvino byla pasiekė Konstitucinį Teismą, kuris nagrinėjo jo individualų skundą.
Priėmė istorinį sprendimą
Galiausiai Konstitucinis Teismas priėmė istorinį sprendimą ir paskelbė, kad Baudžiamojo proceso kodekso redakcijoje neįtvirtinta galimybė atlyginti išlaidas nutraukus bylą ar žmogų išteisinus, prieštarauja Konstitucijai, todėl savo teises teisme apgynusiam žmogui – tokiam, kaip Žilvinas – valstybė privalo atlyginti būtinas ir pagrįstas teisines išlaidas.
„Konstitucija vienareikšmiškai garantuoja žmogaus teisę kreiptis į teismą, teisę į pažeistų savo teisių gynimą teisme ir šita teisė turi būti garantuojama realiai ir veiksmingai, o ne formaliai. Tai reiškia, kad negali būti tokių situacijų, kurias sudaro būtent toks reguliavimas, kai asmeniui visiškai nėra atlyginamos išlaidos“, – kalbėjo Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Ž. Rumino advokatas Karolis Rugys tai vadina didele pergale ir sako, kad iki šiol daugybė administracinę baudą net ir už menkiausią pažeidimą gavusių žmonių, net jei ir būdavo nekalti, teisybės neieškodavo.
„Žmogui ten paskiria baudą, tarkim, 30 eurų. Žmogus žino, kad jis visiškai nekaltas ir negali apsiginti, nes jam advokato išlaidos gali kainuoti 300 eurų ir jam jų niekas neatlygins, net jeigu jis įrodys savo nekaltumą. Tai žmogus turi būti itin principingas, kad tą padarytų. Ir ne tik principingas, dar turtingas, kad turėtų pinigų, kad susimokėtų“, – sako advokatas Karolis Rugys.
„Iš tiesų gali būti tokių situacijų, kad patirtos išlaidos advokatui gali būti ženkliai didesnės nei panaikinta nuobauda. Tai, iš tikrųjų, toks teisinis reguliavimas atgraso asmenis iš esmės kartais atskirose bylose naudotis teisėjų gynyba arba teise naudotis advokato pagalba“, – pasakoja D. Žalimas.
Konstitucinio Teismo nutarimas praeityje nagrinėtoms byloms taikomas nebus. Nepaisant to, Žilvinas Ruminas džiaugiasi, kad jo istorija padėjo atskleisti teisinės sistemos spragas. Kaip pats sako, kovojo jis tikrai ne dėl 500 eurų.
„Galų gale, išsiaiškinome, kad Lietuvoje vis dėlto yra teisingumas. Aš norėjau laimėti ir norėjau įrodyti, kad žmonėms nereikėtų galvoti, kas man labiau apsimoka – ar man labiau apsimoka sumokėti baudą, ar man labiau apsimoka teistis?“ – teigia Ž. Ruminas.
Advokatas K. Rugys sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nuo šiol įpareigos administracines baudas dalijančias institucijas elgtis atsakingiau.
„Dabar valstybės institucijos, manyčiau, žymiai atidžiau ir rūpestingiau surašinės protokolus, priiminės sprendimus ir trauks atsakomybėn. Dėl to, kad žinos, jog jeigu žmogus įrodys savo nekaltumą, jeigu nusižengimo byla bus nutraukiama, išlaidas turės padengti valstybė“, – kalbėjo K. Rugys.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sako, kad Konstitucinio Teismo nuostata dėl būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turės atsirasti ir įstatyme. Tačiau didesnė problema ne įstatymo pataisa, o finansai.
„Mes pasiūlysime, kad tą darytų Vyriausybė, nes iš kokių lėšų? Juk dabar bus neaišku, ar čia policininkas kaltas, ar prokuroras, ar teismas? Tai, matyt, kad turi būti biudžete numatyta tam tikra suma, tam tikras fondas greičiausiai administruojamas Teisingumo ministerijos, prognozuojant sumą kiekvieniems metams“, – sako Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Tai buvo ketvirtasis Konstitucinio Tesimo išnagrinėtas individualus skundas ir antrasis, kuris patenkintas.
