Pasak Seimo nario Justo Džiugelio, taksi paslaugų nebuvimas kenkia ne tik pilnaverčiam neįgaliųjų gyvenimui, bet ir gadina Lietuvos, kaip pažangios europietiškos valstybės, įvaizdį.
„Pas mus tai tam specialiai skirtų automobilių neturime, kad užvažiuotumėt, tarkim“, – tokį atsakymą norėdamas išsikviesti taksi gauna tik vežimėlyje galintis judėti Ričardas. Vyras sako, kad pavėžėjai ne tik, kad neturi judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytų automobilių. Jei ir pavyksta išsikviesti taksi, jų paslaugos neįgaliesiems dar ir brangesnės.
Per Sausio 13-osios įvykius nukentėjusio ir dėl to neįgaliuoju tapusio vyro atsiprašinėti tenka dažnai. Ričardas pasakoja, kad išsikvietus taksi, vairuotojai atsisako jį vežti. Dėl to ne kartą nepavyko išvažiuoti iš namų ar į juos grįžti. Prieš keletą metų vyro nebuvo kam nuvežti ir į Sausio 13-osios minėjimą Seime.
„Išsikviečiau, atvažiavo taksi. Ir jis net oj, pradėjo rodyti man. Langą atsidaręs. Nevešiu, man nėr kur tavęs, kaip aš tave. Viskas. Ir nuvažiavo“, – sako „Savarankiškas gyvenimas“ asociacijos prezidentas Ričardas Dubickas.
Pasak vyro, pavėžėjai neįgaliuosius atsisako vežti ne tik dėl to, kad jų automobiliai nėra tam pritaikyti. Patys vairuotojai skundžiasi prasta sveikata, sako, kad negalės padėti negalią turinčiam žmogui įsėsti į automobilį ar sulankstyti vėžimėlio, o ir užkrautoje bagažinėje jam vietos nėra.
Pasak Seimo nario Justo Džiugelio, komercinių taksi paslaugų pritaikytų negalią turintiems žmonėms nebuvimas ne tik apsunkina neįgaliųjų gyvenimą, bet ir daro gėdą Lietuvai iš užsienio atvykusių svečių akyse.
„Atskrido bičiulis iš Vokietijos, kuris juda neįgaliojo elektriniu vėžimėliu ir tiesiog nusileidęs oro uoste jisai norėjo išsikviesti taksi ir buvo nemaloniai nustebintas, kad Lietuvoje nėra komercinio taksi teikiančias tokias pavėžėjimo ar pervežimo paslaugas“, – pasakoja Seimo narys Justas Džiugelis.
Pasak Justo Džiugelio, pavėžėjimo paslaugos neįgaliesiems neteikiamos net strateginiuose objektuose – oro uostose, geležinkelio ar autobusų stotyse. Susisiekimo viceministras žada tokią situaciją spręsti.
„Ieškom formų, kaip būtų galima paskatinti, kad tos įmonės įsigytų tokius automobilius ir panašiai. Taip pat visa fizinė infrastruktūra. Ir geležinkelių stotys. Turi būti einama link to tikslo“, – teigia Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Tačiau pavėžėjimo paslaugas teikiančioms įmonėms pritaikyti automobilius neįgaliesiems vežti kainuotų tūkstančius eurų ir tai viena iš priežasčių kodėl tokių automobilių Lietuvoje nėra. Pasak vienos pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės vadovo Andriaus Pacevičiaus, ieškoma būdų kaip visgi galima būtų teikti šias paslaugas ir neįgaliesiems.
„Kitose šalyse jau paleidome, taip vadinamą asist kategoriją, kur automobiliai yra paprasti, bet vairuotojai yra apmokyti dirbti su specialių poreikių žmonėmis, tą planavom jau ir Lietuvoj įdiegti“, – kalbėjo „Bolt“ vadovas Andrius Pacevičius.
Bet kol tokių vairuotojų Lietuvoje nėra, pavežėjais kviečiami dirbti žmonės turintys specialius automobilius pritaikytus neįgaliesiems vežti. Beje, Lietuvoje tokias mašinas turi Socialinis taksi, tačiau, pavyzdžiui, Vilniuje 30-čiai tūkstančių neįgaliųjų aptarnauti yra tik 5 automobiliai ir visų norinčiųjų jie pavežti negali.
„Įstaigos susiduria su ta problema, kad jie neturi lėšų įsigyti tam automobiliui ir jį pritaikyti, tai iš tikrųjų yra problema, o savivaldybė taip pat neturi teisių, būdų ir galimybių skirti lėšų automobiliui ir turtui“, – sako Savivaldybės atstovė Nadežda Buinickienė.
O kol nei socialinis taksi, nei pavežėjai negali nuvežti negalią turinčių žmonių į reikiamą vietą, tenka bandyti laimę. Ričardui taksi išsikviesti visgi pavyko, bet kelionė baigėsi net neprasidėjusi- Ričardo vežimėlis į bagažinę netilpo ir jam teko grįžti namo.
