Tuos pusę metų ligoninėse jie saugomi specialiuose šaldytuvuose. Kauno klinikoms tokius šaldytuvus padovanojo kapelionai. Klinikų dvasinė asistentė sako, kad tėvai nepasiima negimusiųjų, nes būna palūžę ar tiesiog neturi galimybės jų palaidoti, o vėliau dažnai skambina ir teiraujasi, kur galėtų aplankyti mirusius vaikelius. Ji tikisi, kad toks kapas paguos tėvus, kurie atėję galės už kūdikį pasimelsti.
Kauno klinikų koplyčioje dvasinė asistentė rodė paramos dėžutę, ją gauna tėvai, kurių vaisius mirė dar motinos įsčiose neišnešiotas ar po aborto. Žvakutė, rėmelis kūdikio echoskopui, vystyklas, į kurį vaisių galima suvynioti laidojant bei leidinukai, skirti paaiškinti, kur galima kreiptis psichologinės pagalbos. Dar jautrus mamos laiškas mamai.
Mirus negimusiajam, tėvai, jei nori, gali jį palaidoti patys, gali pasiimti vaisių iškart arba per pusę metų nuo mirties. Anot Kauno klinikų dvasinės asistentės, iškart pasiima kūdikį ne dažnas.
„Netgi tuo metu, kai vyksta persileidimas, mamos būna šoke, ir jos tikrai nieko nenori. Ir man kartais skambina ir po pusės metų, ir klausia – kur?“ – pasakoja Kauno klinikų dvasinė asistentė Svetlana Adler-Mikulėnienė.
Tuos pusę metų, kol tėvai gali pasiimti mirusį vaisių, jis saugomas specializuotuose šaldytuvuose, kuriuos klinikoms padovanojo kapelionai.
„Mes nupirkome specialius šaldytuvus ir padovanojome skyriams, kad jie ten būtų saugomi, ir palaikomi iki laidojimo momento. Tas poreikis aktualėja, nes iki pat šių dienų buvo manoma, kad embrionas tai kažkokia medicininė atlieka. O kad tai yra visgi žmogaus embrionas, visuomenei reikia suprasti. Ir priprasti“, – kalba kunigas Nerijus Pipiras.
O jei visgi tėvai mirusiojo nepasiima ir per pusę metų, ligoninė privalo juos kremuoti ar sudėti į kapsules ir palaidoti.
Iki 2018-ųjų embrionai iki 22 savaitės buvo prilyginami medicininėms atliekoms, su jomis kartu ir utilizuojami. Tik nuo 2019 metų embrionai prilyginti žmogui ir, pagal įstatymą, turi būti laidojami.
„Gali patys tėvai laidoti, jei tėvai nepasiima embriono per tam tikrą laiką, per pusę metų, valstybė jį palaidoja“, – aiškina Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.
Anot Mikulėnienės, nuo 2019 metų šaldytuvuose laikomi embrionai greitai bus palaidoti Šiluvoje, jiems jau ruošia kapą. Prieš tai toks kapas 2020-aisiais atsirado Ukmergėje, Dukstynos kapinėse, ir kol kas buvo vienintelis. Anot Mikulėnienės, tokie kapai – didžiulė paguoda tėvams, kurie pasiimti ir palaidoti patys ne visada turi galimybę.
„Žmonės gyvena tarp Lietuvos ir užsienio. Ir kur jiems paimt palaidot? Lietuvoj neturi šeimos kapo, galimybės prižiūrėti, bet jiems skaudu ir jie tikrai nori palaidot. Ir mes turime tokių šeimų, kurie kai sužino, kad bus toks kapas, jie džiaugiasi, jie tikrai norės ten nuvykti“, – tvirtina S. Adler-Mikulėnienė.
O štai, pavyzdžiui, Vilniuje, Santaros klinikos negimusius vaikus iki 22 savaitės laidoja Karveliškių kapinėse. Tačiau kapai niekaip neišskiriami ir tėvai panorėję aplankyti jų negali. Paklausėme vilniečių, ar sostinei reikia specialiųjų kapų, koks atsiras Šiluvoje:
„Gal kažkam tai bus svarbu, o kam nesvarbu, tai neateis ir nežinos.“
„Manau, kad reikėtų, nes būtų humaniška, kad leistų tėvams išsakyti savo maldas, patyrimus.“
„Ne, tokių kapų nereikėtų, nes tai yra amoralu.“
„Taip yra paniekinama gyvybė. Nes tai perteklinis dėmesys į mirtį ir per mažas dėmesys į gyvenimą.“
„Kūdikis ir embrionas yra du skirtingi dalykai dar.“
„Tai yra labai humaniška. Ir ypač matom, kad visuomenė vis labiau nehumaniška, tai labai padėtų.“
„Man tai papildomai depresiją keltų, geriau asmeniškai, privačiai.“
„Manau, kad tai būtų labai humaniška, pagarbu ir gražus gestas padarytas.“
Įprastai tėvai vaisiaus iki 22-os nėštumo savaitės palaikus laidoja šeimos kape arba neatlygintinai gautame kape, vieno iš tėvų vardu.
