Marijampolietė Eglė augina keturis vaikučius. Tris mokyklinio amžiaus ir vieną darželinukę. Išgirdusi, kad prezidentas siūlo vienkartinę 200 eurų išmoką ne tik daugiavaikėms šeimoms apsidžiaugė. Tokiam gausiam būriui mažylių pinigai nepamaišys. Beje, po 200 eurų Nausėda siūlo skirti ir auginantiems neįgalius vaikus, o visiems kitiems po 120 eurų.
„Tebūnie vienkartinė, bet kiekvienam vaikui savo poreikiams tikrai nepamaišytų. Iš pradžių vaikų reikėtų paklausti. Gal kažkokiems pomėgiams, svajonėms“, – sako marijampolietė Eglė.
Taip pat Suvalkijoje keturis nepilnamečius vaikus auginanti Agnė taip pat sako, jog išmokos neatsisakytų, tiesa kur išleistų 800 eurų dar nežino.
„Praverstų, aišku. Vis tiek vaikams visko reikia. Ir apsirengti gražiai“, – mano marijampolietė Agnė.
Ir Seimas prezidento pasiūlytoms pinigų dalyboms uždegė žalią šviesą. Už pasiūlymo tolesnį svarstymą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo keturi, o susilaikė devyni Seimo nariai. Visgi prieš balsavimą kilo karštos diskusijos dėl paties Gitano Nausėdos ir jo komandos elgesio. Esą tiek šią, tiek kitas ekonomikos skatinimo ir paramos priemones prezidentūra parlamentui pateikė tik šiandieninio posėdžio išvakarėse – jau gerokai popiet, o dar ir pasiūlė jas apsvarstyti ypatingos skubos tvarka. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis stebisi, kad prezidentūra reikalauja skubotų sprendimų, kuomet net ne visi Seimo nariai spėjo su siūlymais susipažinti.
„Tai yra nerimta ir taip būti neturėtų. Tai pretenzijos ne prezidentui, bet jo komandai. Arba tie žmonės iš mūsų juokiasi, arba jie nesupranta, kaip viskas padaryta, nes teisės departamentui, pasirodo, buvo anksčiau atsiųsta, o registruoti nesugebėjo“, – pasakoja Seimo narys Ramūnas Karbauskis.
Ir nors didesniems vaiko pinigams pradinėje stadijoje pritarta, prezidentūros prašymas paskubėti – subliuško. Dėl išmokų Seimas galutinai apsispręs tik po pusantros savaitės, birželio antrąją, simboliška, po tarptautinės vaikų gynimo dienos. Iki tol savo išvadas turės pateikti Vyriausybė, jas dar aptars ir Seimo komitetai. Vyriausiasis Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta tikina, kad prezidentūra politikus skubino tik dėl to, kad pinigus norima spėti išmokėti iki liepos 31-osios. Specialiai jų prašyti gyventojams nereikės, o iš viso tam bus skirti 72 milijonai eurų.
„Taip, tai skubios priemonės, nes norime kaip galima greičiau paspartinti jų išmokėjimą. O išmokėjimui reikia ir iš techninės pusės pasiruošti“, – teigia Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda apgailestauja, kad įstatymo projektai su dokumentais Seimą pasiekė taip vėlai, tačiau, pasak šalies vadovo, su komanda buvo vienu metu aptariami visi siūlymai ir daugiausiai laiko užtruko diskusija dėl GPM.
„Daugybė buhalterinių, metodologinių ir kitokių problemų ir jas reikėjo išspręsti. Visus taškus ant i sudėti. Pats labai atidžiai skaičiau tuos dokumentus ir tiesiog reikalas nusitęsė. Tai nėra jokia nepagarba Seimui. Tiesiog prašyčiau supratimo, kad visi dirbame tam tikromis kritinėmis sąlygomis“, – kalbėjo Prezidentas Gitanas Nausėda.
Šiandien kartu su vaiko pinigais Seimas turėjo svarstyti ir prezidento siūlymus mažinti GMP tarifą ir didinti NPD, visgi šie siūlymai buvo atskirti ir juos prezidentūra pristatys vėliau. Premjeras Skvernelis sako, kad daugumą Nausėdos idėjų palaiko, tačiau abejoja dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo. Ministras Pirmininkas baiminasi, kad per pandemiją įvykę laikini pokyčiai mokesčių sistemoje netaptų ilgalaikiais.
„Norėtumėme laikytis principo, kad šiandien daromi sprendimai neužprogramuotų ilgalaikių pasekmių, sekančių metų ar kitų metų biudžetams ir kitų Vyriausybių veiklai. Dėl to reikės labai rimtos diskusijos“, – sako premjeras Saulius Skvernelis.
Na, o opozicija reikalauja, kad Seimui būtų pristatytas atnaujintas biudžetas, mat esą kitaip nėra aišku kaip raikomas 5 milijardų eurų paramos pyragas ir kokios pasekmės laukia Lietuvos besiskolinant pinigus vienkartinėms išmokoms. Didžiausias deficitas kitąmet visoje Europos Sąjungoje.
„Pagrindinė bėda yra ta, kad niekas nemato bendro vaizdo. Tokiu atveju mes pirmiausia turėtumėme atsakyti į klausimą – kiek mes galime skirti pasiskolintų pinigų tam, kad palaikyti ekonomiką, kokia bendra suma ir kaip mes tą sumą paskirstome per priemones, ar sritis, ar socialines grupes“, – pasakoja Seimo narė Ingrida Šimonytė.
„Kaštų ir naudos analizės niekas nedaro, visuomet apie tai kalbame. Vadovaujamės daugiausiai emocijomis. Taip, žmonėms reikia, suprantu, žmonėms visada reikės, bet yra valstybės galimybės. Tai yra mūsų visų, mokesčių mokėtojų galimybės“, – teigia Seimo narys Algirdas Sysas.
Ekonomistas Romas Lazutka mano, jog tiek pandemijos ar krizės, tiek ir įprastu metu reikia sisteminių pokyčių. Esą ne vienkartinėmis išmokomis dalintis, o paskirstyti didesnes lėšas taip, kad daugiau pinigų nuolat gautų tos šeimos ar asmenys, kuriems labiausiai to reikia.
„Argumentuojama, kad vienkartinės išmokos padidins vartojimą, bet nuolatinės išmokos taip pat didina. Vienkartinės išmokos yra blogai tuo, kad neišsprendžia problemos. Reikia padėti tiems, kurie nukentėjo. Tie, kurie neteko atlyginimo. Juk neatsitiko taip, kad žmonės neteko pensijų ar vaiko pinigų“, – kalbėjo ekonomistas Romas Lazutka.
Į tribūną pristatyti likusių ekonomikos skatinimo ir paramos plano dalių prezidento patarėjas lips ateinantį antradienį.
