Beje, kone identišką įstatymo straipsnį turi ir Lietuva. Tad vieni politikai juo dabar mojuoja, kaip pavyzdžiu, ir giria Nausėdą, kiti laukia Europos Žmogaus Teisių Teismo verdikto ir planuoja braukti straipsnį apie homoseksualių santykių propagandą iš vaikus saugančio įstatymo.
„Laiškais problemos nesprendžiamos“, – šie prezidento Nausėdos žodžiai prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį sukėlė aštrių reakcijų. Tačiau dar daugiau žibalo į ugnį šalies vadovas šliūkštelėjo po posėdžio, kai prabilo, kad 17 Europos lyderių nelabai suprato, dėl ko smerkia Vengrijos įstatymą, draudžiantį palankią informaciją apie homoseksualius santykius.
„Kartais kolegos net ir nelabai susipažinę su įstatymo tekstais mėgindavo komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga. Pirmiausia, turėtume įvertinti tai, ką Vengrija siekia padaryti, ką padarė ir tik tada imtis vadinamojo teisėjo vaidmens“, – sako Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Tiesa, Vakarų lyderiams atrodo kitaip. Pasak uždarame posėdyje dalyvavusių pareigūnų, netrūko emocijų. Politikai Vengrijos premjerą Orbaną kaltino peržengus ribas, protino, kad homoseksualumas nėra pasirinkimas, o Nyderlandų premjeras net suabejojo, ar Vengrijai išvis vieta Europos bendrijoje.
„Vengrija turi suprasti, kad yra ES narė, todėl turi vadovautis tokiomis pačiomis vertybėmis, kaip mes visi – niekas negali būti diskriminuojamas, visi turi jaustis laisvi nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos, odos spalvos, lyties – arba Vengrija turi palikti Europos Sąjungą“, – teigia Nyderlandų premjeras Mark Rutte.
Visgi, ką numato visoje Europoje išgarsėjęs vengrų įstatymas? Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Jūratės Juškaitės, Vengrijos politikai priiminėjo prieš pedofiliją nukreiptą įstatymą. Tačiau jame atsirado straipsnio eilutė, draudžianti „vaizduoti ir propaguoti“ homoseksualius santykius nepilnamečiams.
„Vaizdavimas“ yra itin plati sąvoka, apimanti bet kokią informaciją. Realybėje tai reiškia, kad dienos metu žiniasklaidoje, filmuose ar kitur viešoje erdvėje negalima kalbėti ar rodyti jokios su seksualinių mažumų tema susijusios medžiagos.
„Jeigu jūs šiandien rodysite per TV3 reportažą, kuriame kalbame apie homoseksualumą, matyt, mūsų pokalbis jau galėtų atsidurti šito įstatymo ribose ir būti svarstomas, ar mes šiuo pokalbiu nepropagavome homoseksualumo“, – teigia ji.
Nepatenkintas ir Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius: „Mes iš esmės čia renkamės tarp liberaliosios demokratijos ir autokratijos. Aš manau, kad Vengrija, Lenkija šiuo metu patiria liberaliosios demokratijos krizę. Aš labai tikiuosi, kad Lietuva nežengs šiuo keliu.“
Tiesa, dauguma jau spėjo užmiršti, kad labai panaši nuostata yra ir lietuviškame Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme. Dvi jo eilutės byloja, kad neigiamą poveikį daro informacija, kuria „propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai“ ir kuria „iškreipiami šeimos santykiai, paniekinamos jos vertybės.“
„Gera žinia lietuviškame kontekste – kad tai yra „mirusi“ įstatymo nuostata. Ji nuo 2014 m. nė karto nebuvo pritaikyta siekiant cenzūruoti viešąją informaciją“, – tęsia Seimo narys.
Užtat byla dėl pasakų knygos, kurioje užsimenama apie tos pačios lyties veikėjų meilę, vis dar Europos Žmogaus Teisių Teisme. Pasak Raskevičiaus, sprendimą Lietuva turėtų išgirsti jau greitai, o tai esą taps proga koreguoti minėtą įstatymą. Jį akcentuoja ir prezidentą remiantys opoziciniai „valstiečiai“, tik jau kitoje šviesoje. Nausėdos poelgį jie sveikina.
„Mes juokingai atrodytume, jeigu pultume smerkti kitur esančius teisės aktus ir jų nepaskaitę ir kartu žinant, kad pas mus panašūs yra. Būtų tikrai labai nenuoseklu“, – įsitikinusi valstietė Agnė Širinskienė.
„Laiške, kuris labai nuosaikus, pastabos, kurios išsakytos Vengrijos Vyriausybei, turi pagrindo“, – prieštarauja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Nepatenkinta ir J. Juškaitė: „Atrodo, pono Nausėdos atsisakymas keistas. Jis aiškiai pasako, kurioje vertybinėje pusėje yra, kaip vertina žmogaus teises, kad, jo požiūriu, priimtina atsirinkti žmogaus teises ir nuspręsti, kurioms grupėms suteiksime teises, o kurioms nesuteiksime.“
Politologė Rima Urbonaitė šioje istorijoje mato kitą bėdą, kodėl Nausėda neina išvien su Vakarų Europos lyderiais, bet netiesiogiai paremia pagarsėjusį nacionalistą Orbaną.
„Problema yra ta, kad prezidentas negeba paaiškinti savo priimamų sprendimų ir negeba jų argumentuoti. Čia kalbam ne apie tai – tu už ar prieš. Kalbam apie tai, ką prezidentas, kaip politikas, mums pasiūlo vietoje argumentų. Jis nepasiūlo šiandien nieko“, – teigia politologė pašnekovė.
„Aš nemanau, kad mūsų prezidento parašo nepadėjimas keistų mūsų santykius su Vakarų Europa“, – svarsto konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Politologai retoriškai klausia, ką Nausėda darys, kai tų pačių Europos lyderių teks prašyti paramos Lietuvai. Pavyzdžiui, dėl Astravo ar pasienio su Baltarusija problemų. Politologai mano, kad prezidentas tokiais sprendimais nebe pirmą kartą gerinasi kontraversiškai vertinamiems potencialiems savo rinkėjams.
O užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dar vakar pareiškė nebežinantis, kaip Lietuvoje rasti sutarimą dėl homoseksualių žmonių teisių.
