„Ant kalno mūrai“ prezidentas Gitanas Nausėda traukia ES širdyje Briuselyje – Lietuvos ir kaimyninių šalių ūkininkų apsuptyje.
Keliasdešimt ūkininkų čia reikalauja sąžiningų Europos sąjungos išmokų, mat šiandien dėl 2021–27 m. ES biudžeto renkasi derėtis ES lyderiai.
Šiuo metu mūsų ūkininkai už hektarą dirbamos žemės gauna 181 €, kai ES vidurkis siekia 266 €.
Ir pagal EK siūlymą išmokos 2021–2027 m. biudžete mūsų ūkininkams iš pradžių net mažėtų, tuomet iki 2027 m. pakiltų iki vos 204 €. Nausėda žada kovoti už išmokas, siekiančias vidurkį.
„Tikrai šitą klausimą nepavargsime kelti ir šiandien, ir ateityje. Ir aš manau, kad tai tikrai nėra pinigai, kurie apverstų Europą ar nuverstų ją nuo kojų, jei sakykime 2027 m. – juk mes nereikalaujame rytoj padaryti 100 proc. Jei 2027 m. laipsniškai tiesioginės išmokos būtų prilygintos ES vidurkiui“, – sako LR Prezidentas Gitanas Nausėda.
Čia pat ant Europos Tarybos pastato prieš prasidedant diskusijoms – milžiniškas pasaulinės „Greenpeace“ organizacijos plakatas, raginantis susitarti dėl kovos su klimato krize. Tarnyboms teko gerai paplušėti, kol nuo fasado nukrapštė didelius transparantus ir nukėlė protestuotojus.
Vakar Europos Komisijos vadovė pristatė „Žaliąjį planą“, pagal kurį iki amžiaus vidurio Europa turi tapti klimatui neutraliu kontinentu. Susitarimas – pagrindinis šio lyderių susitikimo tikslas.
„Šiandien diskutuosime, ar visos šalys gali įsipareigoti. Tikiuosi, kad tai pavyks, parodysime stiprybę“, – kalbėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Nausėda dar spaudai pasakė pritariantis pratęsti sankcijas Rusijai, kuriai reikia papildomos motyvacijos vykdyti susitarimus.
Tiesa, planui grasina nepritarti Lenkija, Čekija ir Vengrija – itin priklausomos nuo iškastinio kuro.
Kritikos siūlomam biudžetui žeria ir mūsų prezidentas. Esą jame siekiant klimato išsaugojimo tikslų, 27 mln. € mažėja finansavimas sanglaudos politikai – paprastai tariant, tai lėšos, skirtos mažinti ES šalių atskirtį, ypač reikšmingos Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims.
GITANAS NAUSĖDA, LR Prezidentas„Norime tapti klimatui neutraliais iki 2050 m. Bet visa tai kainuoja. Mūsų skaičiavimais, tai kainuos 2/3 mūsų BVP iki 2050 m. Taigi manau, kad tik sąžiningos sąlygos ir finansinių išteklių prieinamumas padarys šį procesą skaidrų. Tuomet visos šalys liks konkurencingos. Nes bus sunku išlikti konkurencingiems ir tuo pat metu leisti pinigus žaliajai ekonomikai, jei trečiosios šalys to neturės.“
Anot diplomatų, EVT diskusijos šiandien užsitęs ilgai ir jų metu galutiniai sprendimai vargu ar bus priimti. Manoma, kad diskusijos nusikels į kitus metus.
