Senjorė Nijolė gyvena Sūduvoje, šalia Kazlų Rūdos esančioje Ąžuolų Būdoje. Turi šaldytuvą, skalbimo mašiną, elektrinį virdulį, mikrobangų krosnelę. Vasarą tenka įjungti ir elektrinį vandens siurblį daržams laistyti. Tačiau pensija nedidelė, tad moteris stengiasi elektrą vartoti atsakingai:
„Aš užsigesinu, žiūriu ir sūnus, kur elektra eina, ten išjungia, taupom elektrą. Bet be televizoriaus negali gyventi. Senam žmogui reikia būtinai.“
Jau porą mėnesių sklandančios kalbos, kad nuo Naujųjų metų elektra dar labiau pabrangs, moterį labai glumina:
„Tas pabrangimas mums pensininkams tai jau kirs. Žiūri kiekvieną kilovatą, kad neįsiskolinti, neprasiskolinti. Visi sekam. Jaunimas tai ne, taškosi, skalbiasi kiek nori, ką nori daro, prausiasi, kiek nori. Mes vandenį taupom, gyvenam taupymo režimu kaip pensininkai.“
Ir Nijolės kaimynai, nugirdę, kad sausį įvyks eilinis elektros brangimas, neslepia pasipiktinimo, kad didėsiančias pensijas lydės ir didesnės sąskaitos už elektrą:
„Mūsų pensijos, atleiskite, žada kelti, o žmona 300 eurų negauna, aš truputį daugiau 300 eurų, mums kiekvienas euras yra brangus.“
Tačiau energetikos ministras tvirtina, kad nedidinti elektros kainos negali, mat elektra šiemet brangsta ir kaimyninėse šalyse, iš kurių didžiąją dalį elektros Lietuva ir perka. Be to, vartotojams tenka mokėti už elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą bei kompensacijas žemės savininkams už jų sklypuose tiesiamus elektros tinklus.
„Mes 70 proc. priklausomi nuo elektros importo. Importuojame elektros kainą. Tai viena priežastis. Antra – siekiame, kad elektros kainos augimas būtų kuo mažesnis, nebūtų didelių šuolių“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Kitąmet elektra brangs 15 proc., nusprendė valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Tie, kas turi vieno tarifo skaitiklį, už kilovatvalandę mokės beveik 2 centais brangiau. Na o turintiems dviejų laiko zonos skaitiklius, dienos elektra brangs 2,5 cento, o nakties – 0,7 cento už kilovatvalandę. Taigi vidutinio buto šeimininkams per mėnesį už elektrą teks mokėti 2-3 eurais daugiau.
„Pagrindinės priežastys brangimui yra elektros žaliavos kainos biržoje išaugimas, kas sudaro apie 1 ct. Kita dalis yra infrastruktūrinės kaštų dalies augimas“, – pasakoja energetikos reguliavimo tarybos pirmininkės pavaduotojas Renatas Pocius.
Nors energetikai tvirtina, kad Lietuvoje elektros kainos išliks vienos mažiausių visoje ES, brangsianti elektra papildomai kilstelės ir bendrą infliaciją Lietuvoje, tikina ekonomistai.
„Vien elektros pabrangimas gyventojams padidins infliaciją kitais metais 0,3 proc. brangstanti elektra įmonėms irgi reiškia, kad didesnės sąnaudos bus perkaltos galutiniams vartotojams, nes greta to yra ir brangstančios žaliavos ir atlyginimai“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Leidusi kitąmet branginti elektrą buitiniams vartotojams, energetikos taryba nustatė ir naujas dujų kainas. Dujos gyventojams kitąmet pigs beveik 20 proc, o abonentinis mokestis nesikeis. Tik maistui gaminti dujas naudojantiems vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 300 kubinių metrų dujų, kaina mažės 11 centų už kubą. Sunaudojantiems dujų daugiau ir dujomis besišildantiems namus kitąmet tarifas sumažės 10 centų.
„Šiais metais didžioji dalis dujų atkeliavo per terminalą, kurios buvo pakankamai pigios. Šitoje vietoje galime tiesiogiai matyti terminalo naudą Lietuvai, kuri atsiliepė buitiniams vartotojams tarifuose“, – sako R. Pocius.
„JAV buvo paleisti trys nauji eksporto terminalai. Azijos šalyse dujų vartojimas kirto. Tai lėmė, kad dujų kaina rinkose sumažėjo radikaliai“, – pasakoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Na o „Vilniaus vandenų“ klientams Vilniuje, Šalčininkuose ir Švenčionyse dar viena liūdnesnė naujiena: kitąmet vasarį 18 proc. brangs šaltas vanduo.
Energetikos taryba leidžia bendrovei kainas sugrąžinti į užpraėjusių metų lygį. Daugiabučių gyventojams kubinis metras kainuos 1,36 euro, o individualių namų – 1,28 euro. Šiemet vanduo ir nuotekų tvarkymas vartotojams kainavo pigiau, nes Vilniaus vandenys grąžino anksčiau gautą viršpelnį.
