Lietuvoje fiksuojamas naujų koronaviruso atvejų prieaugis. Per parą Covid-19 infekcija nustatyta 14-kai asmenų. Didžioji dalis naujų susirgimų užfiksuota sostinės Covid-19 židiniuose – Antavilių pensionate bei Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, tačiau yra ir keletas pavienių, nerimą epidemiologams keliančių atvejų.
„12 atvejų yra Vilniaus apskrityje. Vilniaus apskritis yra karštoji zona. 5 atvejai susiję su Vilniaus klinikine ligonine. Antavilių pensionato gyventojui, Vienam Santaros klinikų darbuotojui, dirbančiam Covid-19 skyriuje, vienam Vilniaus autobuso vairuotojui. 53 autobuso vairuotojui“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Rolanda Lingienė.
Vairuotojas teigia, kad jokio kontakto su autobuso keleiviais neturėjo. Ar tai tiesa, šiuo metu aiškinasi visuomenės sveikatos centro specialistai. Epidemiologai sako, kad koronaviruso plitimas visuomenėje valdomas. Vakar buvo kilę įtarimų, kad Covid-19 infekcija laisvai plinta po sostinės Antakalnio ir Žirmūnų rajono parduotuves ir vaistines.
Tačiau patikrinus dalį personalo užsikrėtimų kol kas nerasta. Visuomenės sveikatos centro specialistai apskaičiavo, kad iš visų 1505 atvejų – 40 procentų nustatoma užkrato židiniuose, 20 procentų – įvežtiniai, bei apie 600 užsikrėtimo atvejų – visuomenėje, kai nežinia kada, kaip ir kur žmogus pasigavo virusą.
„Epidemiologų manymu, tai nėra didelis skaičius užsikrėtimų, viruso plitimas visuomenėje nėra intensyvus, ką ir parodo proaktyvaus tyrimo prieš kurį laiką atlikto skaičiai, kurio metu paaiškėjo, kad tik vienas užsikrėtęs iš atsitiktinės atrankos“, – pasakoja R. Lingienė.
Tačiau gyvenimo loterijoje ištraukus nelaimingą bilietą kęsti Covid-19 infekcijos paliktus padarinius gali tekti visą likusį gyvenimą. Koronaviruso sukeltus plaučių uždegimus Santaros klinikose gydanti pulmonologė Edita Strumilienė sako, kad daugelis jos nuo koronaviruso gydytų pacientų nesijaučia pasveikę iki šiol, praėjus porai ir daugiau savaičių po išrašymo iš ligoninės.
„Visi skundžiasi, kad tikrai nesijaučia pakankamai darbingi. Jiems yra sunku sugrįžti ne tik į darbus, bet ir į aktyvią kasdienę veiklą, kuri buvo prieš ligą. Dauguma pacientų, kurie laikomi pasveikusiais jaučia ir sunkumą krūtinėje, ir greitesnį nuovargį, ir bendrą silpnumą“, – teigia Santaros klinikų pulmonologė Edita Strumilienė.
Tik už gero mėnesio gydytojai galės pasakyti, ar šie požymiai pacientams išnyks, ar liks visam gyvenimui. Mat kitose šalyse itin dažnai stebimas šalutinis Covid-19 požymis – plaučių randėjimas, kuris, deja, nepagydomas ir gali smarkiai pakenkti viso likusio gyvenimo kokybei.
„Sumažėja ir plaučių talpa, ir plaučių oringumas, ir, reiškia, žmogus blogiau nei sveikais plaučiais gali būti aprūpinamas deguonimi, deguonies stoka riboja ir fizinį krūvį, ir kitas sistemas, ir širdies darbą, ir galvos smegenų aprūpinimas deguonimi mažėja“, – kalbėjo E. Strumilienė.
O taip pat mokslininkai jau daro prielaidas, kad Covid-19 infekcijos komplikacijos gali itin skaudžiai smogti vyrams.
„Tikėtina, kad gali būti sukeliamas ir sėklidžių pakenkimas, hormoninės funkcijos, tiek lytinių ląstelių gamybos. Dabartinė pandemija gali turėti reikšmės vyro reprodukcinei sveikatai“, – sako endokrinologė Birutė Žilaitienė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas tikina, deja, išanalizavus naujausią su Covid-19 infekcija susijusią informaciją matyti, kad ji kelia pavojų toli gražu ne tik žmogaus plaučiams.
„Gali būti pažeidžiami bet kurie kiti organai, ir ypač, jeigu yra pažeidžiamos kraujagyslės, vystosi trombozė. Priklausomai nuo to kur vystosi krešuliai gali būti ar infarktai, ar insultai, pažeidžiami inkstai ar kepenys, ar netgi gali patekti į centrinę nervų sistemą“, – pasakoja Saulius Čaplinskas.
Pasak profesoriaus – kol kas mokslininkai dar tik bando nustatyti ar kartą persirgus Covid-19 infekcija susiformuoja pakankamas imunitetas apsaugantis nuo užsikrėtimų ateityje ir kiek laiko imunitetas išlieka.
