„Karantinas pajamas pakeitė, ypatingai tas karantino periodas, nes žmonės išsigando. Privačios šventės išviso buvo atšauktos, nevyko nei gimtadieniai, nei vestuvės“, – sako renginių vedėjas Laurynas Nikelis.
Renginių vedėjas Laurynas pasakoja, kad šis vasaros švenčių sezonas tiek jam tiek jo kolegoms prasidėjo liūdnai. Kai dėl COVID-19 grėsmės Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, klientai pradėjo masiškai atšaukinėti renginius, dėl to renginių vedėjams teko susiveržti diržus.
„Yra žmonių, kur jiems tai yra pagrindinė veikla. Tiems yra sunkiausia. Aš pats dar turiu ir atskirą veiklą, man nebuvo taip baisu. Kai kurie vedėjai, kolegos persikėlė į virtualią erdvę, vykdė viktorinas, protmūšius, tai kažkiek pajamų generavo. Kiti gyveno iš avansų, o tie kas negalėjo gyventi iš avansų ir netgi buvo atvejų, kai reikėjo gražinti avansus, tai tikrai buvo sudėtinga situacija“, – pasakoja L. Nikelis.
Dėl karantino sumažėjo ne tik renginius aptarnaujančio personalo pajamos. Dar praėjusiais metais Lietuvoje buvo prognozuojamas spartus atlyginimų augimas, tačiau situacija šiandien atvirkščia. Privačiame sektoriuje algos, lyginant pirmąjį metų ketvirtį su antruoju, vidutiniškai mažėjo kiek daugiau nei vienu procentu. Privačioje įmonėje plušantis darbuotojas šiuo metu vidutiniškai gauna 858 € į rankas.
Viešojo sektoriaus darbuotojai, valstybės tarnautojai iššūkius įveikė lengviau. Čia atlyginimai kilo 6-iais procentais. Vidutinis viešojo sektoriaus darbuotojo atlyginimas šiuo metu siekia 955 € į rankas. Tai yra beveik 100-u eurų daugiau nei privataus.
Statistikos departamentas ir ekonomistai aiškina, kad tokį augantį skirtumą tarp viešojo ir privataus sektoriaus lėmė valdžios sprendimai: pernai su didesniais atlyginimais patvirtintas valstybės biudžetas ir pinigų skolinimasis.
„Atlyginimai didėjo viešajame sektoriuje dėl to, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams buvo kelti atlyginimai dėl COVID-19, taip pat pareigūnams, kurie dalyvavo ekstremalios situacijos suvaldyme“, – teigia Statistikos departamento atstovė Virginija Bankietienė.
„Matome takoskyra pakankamai ryškią tarp privataus sektoriaus ir viešojo sektoriaus. Privačiame atlyginimai kyla gerokai lėčiau ir tai atspindi, kad privačios įmonės susidūrė su COVID-19 pandemija ir buvo privestos tvarkytis pačios, kai tuo tarpu viešojo sektoriaus užtikrino valdžios skolinimasis“, – kalbėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Vienintelė verslo šaka, kurioje matosi ryškus atlyginimų mažėjimas tai karantino paralyžiuotų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla. Čia per metus atlyginimai mažėjo dešimtadaliu, nuo 910-ies iki 816-os eurų. Visose kitose verslo srityse atlyginimai arba nesikeitė, arba augo. Anot Lietuvos banko, tai parodo, kad darbdaviai karantino metu stengėsi išsaugoti savo pavaldinius.
„Pirmiausia įmonės žvelgia į sąnaudų mažinimą, tų sąnaudų, kurios nesusijusios su darbo santykiais. Kitų veiklos sąnaudų. Jos atideda investicijas. Mes galim matyti, kad įmonių indėliai sąskaitose taip pat yra augantys, tą rodo statistika, tik tuomet įmonės žvelgia į išorės pagalbą iš tam tikrų priemonių arba darbuotojų etatų mažinimus“, – sako Lietuvos banko ekonomistas Paulius Morkūnas.
„Keletą metų įmonės tikrai išgyveno palankius metus, turėjo sukaupę nemažas finansines pagalves ir tos pagalvės tą karantiną išgelbėjo“, – pasakoja I. Genytė-Pikčienė.
Prognozės nieko gero taip pat nežada. Apklausose verslininkai žada nemažinti atlyginimų, tačiau kartu neplanuoja jų ir didinti.
„Matom, kad dauguma įmonių, kas antra įmonė teigia, kad darbo užmokestis šiemet neturėtų keistis, o padidėjimą darbo užmokesčio prognozuoja jau maždaug, kas dešimta įmonė, nors pernai taip teigė, kas antra įmonė“, – teigia P. Morkūnas.
„Tokiomis neapibrėžtumo sąlygomis derėtų šiek tiek atsargiau savo finansus tvarkyti, nes nežinia koks tas ruduo ateis, kas mūsų laukia, ar bus ta antroji banga ar nebus“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Lyginant pirmąjį ir antrąjį metų ketvirtį Lietuvoje dirbančių žmonių skaičius sumažėjo 25-iais tūkstančiais, iš jų 24-i tūkstančiai privataus sektoriaus darbuotojai. Daugiausiai žmonių išėjo iš prekybos, pramonės, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių. Tiesa, koks tikslus nedarbas Lietuvoje apskaičiuoti šiuo metu labai sunku, mat, Lietuvos gyventojai šiuo metu būriais traukia į Užimtumo tarnybą, ten bando gauti 200 eurų darbo paieškos išmoką, dėl to bedarbių gretos pradėjo sparčiai pilnėti.
