Kretingalės gyventojas Romas sutartiniu būdu kviečia savo katę Milą. Sužeistas, be vienos akies gyvūnas prieš kelerius metus pats pas vyrą priklydo pats, o šis rainę išgydė, slaugė ir pasiliko auginti.
„Dar mažikė ji buvo. Žiūrim, akis išplėšta. Pagydėm ją ir taip ji čia… Gerulė“, – sako Kretingalės gyventojas Romas.
Tačiau žmogui meilumą demonstruojanti katė yra tikra medžiotoja. Reguliariai Romui atneša grobį – paukštelius. Kartais sugautus net prie pat kieme stovinčių inkilų.
„Oi medžiotoja. Čia ne naminis katinas. Čia yra medžioklinis tikras. Spalva matosi, kad ne išvestinių ar prabangių veislių. Čia plėšrūnas“, – pasakoja jis.
Tačiau paukščius medžioja ne tik Mila, o ir kitos Lietuvos bei pasaulio katės. Mokslininkai apskaičiavo, kad per metus neprižiūrimos naminės katės Vokietijoje sumedžioja 50 milijonų paukščių. Lenkijoje net 135 milijonus. Per milijoną ir Lietuvoje. Ornitologai visame pasaulyje organizuoja skatinančią ir edukuojančią akciją, pavadintą „Laikykime kates namuose“.
„Jau yra 33 paukščių rūšys, kurių mes niekada jau nebeišvysime, nebepastebėsime. Jos išnyko dėl naminių kačių daromos žalos. Be abejo, tai įvyko salose, kur tie paukščiai neturėjo kur pasitraukti, bet būtent introdukavus namines kates į tokias jautrias teritorijas paukščiams, gali būti, kad gali būti net negrįžtama ta žala“, – teigia ornitologas Marius Karlonas.
Specialistai įsitikinę – dėl šios problemos kalti žmonės, kurie vis dar leidžia naminėms katėms lakstyti kur šios užsigeidžia. Esą žmonės nesupranta, jog senovėje kates protėviai taip augino, mat šios vaikydavo peles nuo grūdų. Tačiau dabar situacija pasikeitė.
„Dabar kas antras daugiabutyje laikantis žmogus išleidžia katę į lauką pasivaikščioti, maždaug į laisvę. Jie mato, kad parneša paukštelius, kad suvalgo – ai, čia nieko tokio. Jiems čia toks žaidimas. Užmiestyje gyvenantys sodybose žmonės galvoja, kad katė yra toks laukinis padaras, kur gali apskritai kada nori išeina, kada nori pareina. Maisto gali duoti, gali neduoti“, – kalba Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.
Tačiau gyvūnų globėjai aiškina, kad ir vėl žmogus bando reguliuoti gamtą pagal savo supratimą. Esą egzistuoja natūralus gamtos mitybos ir medžioklės ratas. Kates gaudo lūšys, katės – paukščius, o paukščiai lesa įvairius vabalus. Ir žmogui į natūralų gamtos procesą nėra ko kištis. Maža to, katės suėda ir iš lizdų iškritusius sužeistus ar sergančius paukščiukus, tad yra net gamtos sanitarės.
„Gamtoj tikrai yra tas ratas. Kada plėšrūnas sumedžioja kitą plėšrūną arba, sakykime, lapė. Lapė, kad išmaitintų savo mažylius, ji turi sugauti zuikutį arba suaugusį zuikį. Galų gale, pažiūrėkime į gandrus – jie taip pat paukščiai, bet lesa tuos pačius mažylius zuikučius. Tai, vėlgi, tas ratas yra uždaras ir natūraliai gyvūnai taip elgiasi“, – teigia gyvūnų globos įstaigos atstovė Gintarė Liutkuvienė.
Tokiai minčiai pritaria ir medžiotojai, kurie, be to, atkreipia dėmesį, kad lapės yra kur kas labiau paukščiams pavojingesnis plėšrūnas. Maža to, nors jas medžioti galima ištisus metus, įvairias ir žmonėms pavojingas ligas platinančių lapių priviso daugybė. O paukščius rudauodegės medžioja kur kas aktyviau nei katės.
„Lapė ne tik minta paukščiais ir kitais gyvūnais, kurie yra reti, bet ir platina labai daug užkrečiamų ligų, labai daug helmintų. <...> Tokia priežastis pakankamai banali, sakyčiau. Lapė nėra patraukli kaip medžioklės objektas, dėl to, kad jos kailis nebėra vertinamas“, – aiškina medžiotojas Valdemaras Zakaras.
Jei lapėmis turi pasirūpinti medžiotojai, tai ornitologų siaubą – kates, privalo prižiūrėti jų šeimininkai, įsitikinę gyvūnų globėjai. Paprasčiausias būdas – raines sterilizuoti ir taip mažinti jų populiaciją.
Maža to, specialistai sako, kad ne ką mažesnis paukščių priešas yra ir patys žmonės, tad dar kartą primena – glostyti, imti į rankas ar neštis namo žolėje rastų paukščių jauniklių negalima. Po tokio žmogaus įsikišimo šių sparnuočių tėvai atgal jau nebepriims, tad mažyliai yra pasmerkti mirčiai.
