P. Morkūnas teigia, kad dažniausiai dideli karščiai užklumpa staiga ir šeimininkai tam būna nepasiruošę. „Po žiemos, visi būna išsiilgę saulės šviesos ir šilumos, todėl net neįvertiname jos sukeliamų pavojų. Tad tik sužinoję, kad artėja karščiai, turime sunerimti ir pasirūpinti savo augintiniu, kad neatsitiktų nelaimių“, – pataria gydytojas.
Jeigu jau taip nutiko, kad gyvūnas perkaito, vertėtų žinoti, kokie simptomai tai išduoda. „Pastebėjote, kad gyvūnas netikėtai tapo apatiškas, nors prieš tai linksmai bėgiojo? Tai pirmasis simptomas, kuris išduoda, kad jūsų augintis perkaito“, – teigia veterinaras.
Vangumas, koordinacijos sutrikimas, pykinimas – taip pat pagrindiniai perkaitimo simptomai. Dažniausiai, anot P. Morkūno, šie simptomai atsiranda staiga, nors pasitaiko atvejų, kai šilumos smūgio ženklai pasireiškia tik po keleto valandų, jau būnant namuose.
„Nereikėtų nuvertinti ir žemesnės vasariškos temperatūros. Jau prie 20–25 laipsnių šilumos turėjome netgi keletą gyvūnų perkaitimo atvejų. Šiems pacientams pasireiškė apatija, svirduliavimas, vėmimas“, – dalijasi patirtimi veterinaras.
Kokių imtis veiksmų?
Visų pirma, pabrėžia P. Morkūnas, reikėtų nepamiršti, kad gyvūnas po atvira saule negali būti kelias valandas, jis negali gulėti pliaže. Privaloma pasirūpinti, kad gyvūnas turėtų pavėsį ir atsigerti. Šeimininkai dažnai neįvertina rizikos, kad augintinis gali perkaisti vos per pusvalandį. Gyvūnui, kaip ir žmogui, labiausiai pavojinga pietų meto saulė.
Jeigu taip jau nutiko, kad gyvūnas perkaito, būtina susisiekti su veterinarijos gydytoju. Jis tinkamai įvertins augintinio būklę, kadangi ji gali būti traktuojama įvairiai. Svarbiausia, pataria veterinaras, jokiu būdu nebandyti gyvūno atvėsinti staiga.
„Jeigu gyvūno temperatūra pakilusi labai aukštai ir mes jį staigiai atvėsinsime, tikrai pabloginsime situaciją. Toks staigus atvėsinimas gali sukelti širdies problemų ir netgi nusinešti augintinio gyvybę“, – įspėja pašnekovas.
Taigi, svarbiausia, anot veterinaro, pasirūpinti pavėsiu, normalios temperatūros vandeniu ar net vėsia patalpa. Galima gyvūną pridengti rankšluosčiu, marškinėliais, bet kuo, ką turite po ranka. Šie būdai padės atvėsinti augintinį palaipsniui, o ne staiga.
Vertėtų pasirūpinti ir keturkojų pėdutėmis. Asfaltas ir smėlis labai įkaista, tad gyvūnas gali rimtai susižaloti. Geriau išvengti ilgų pasivaikščiojimų ir patepti augintinio pėdutes specialiu vašku, blogiausiu atveju tinka ir riebesnis kremas.
Kai kuriems gyvūnams kyla didesnė rizika
„Karštis pavojingesnis ilgo plauko gyvūnams, bet tai nėra visiškai tiesa. Seniau atrodydavo, kad sfinksų veislės katinams karštis kenkia mažiau, tačiau paaiškėjo, kad sfinksas, gyvenantis Lietuvoje, nėra toks atsparus karščiui kaip sfinksas, gyvenantis, pavyzdžiui, Egipte“, – atskleidžia P. Morkūnas. Taigi, galima daryti išvadą, kad gyvūnai Lietuvoje nėra pripratę prie didelių karščių, todėl reikia į tai atkreipti dėmesį.
Anot veterinaro, karštis pats pavojingiausias gyvūnams, turintiems brachicefalinį sindromą, tai gali būti prancūzų buldogai, anglų buldogai, mopsai.
„Gyvūnai, kurių snukutis suspaustas, kuriems net ir nekarštą dieną sunku kvėpuoti, patenka į didžiausios rizikos grupę. O per karščius šių gyvūnų gleivinės išburksta, išdidėja, jiems pasidaro labai sunku kvėpuoti. Buvo ir toks atvejis, kad teko bendrauti su žmogumi nuotoliniu būdu, nes jis nežinojo, ką daryti. Važiuojant mašina teko stoti net keturis kartus, nes šuniukas duso, liežuvis mėlynavo“, – pasakoja pašnekovas.
Taip pat privalome nepamiršti, kad nėra jokio saugaus būdo palikti gyvūną automobilyje. Žmogus neįvertina to laiko, kurį augintis praleis mašinoje. Atrodo, kad išeiname į parduotuvę penkioms minutėms, o vietoj jų praeina penkiolika. Automobilyje temperatūra pakyla labai greitai, jeigu lauke +30, jame gali būti netgi +55 laipsniai karščio. Veterinaras pataria, kad jeigu jau planuojame eiti į parduotuvę, reikėtų gyvūną saugiai palikti namuose, jam bus daug geriau.
Negalima palikti atvertų langų
Kiekvienais metais vos tik atšilus orams žmonės atsiveria langus, nori įsileisti daugiau gamtos ir vėsos. Tai labai pavojinga mūsų augintiniams, nes jie gali pabandyti iššokti. Pavyzdžiui, katės dažnai neįvertina savo šuolio ir pakimba praviro lango plyšyje. Veterinaras įspėja, kad tokiu atveju katę įmanoma išgelbėti tik per penkias minutes, nes užspaudžiamos visos jos kraujagyslės.
„Katė būdama viena namuose bando iššokti ir paslysta, pakimba. Jos jau praktiškai nebeįmanoma išgelbėti, nes jūs tikriausiai pamatysite per vėlai, o katė liks paralyžiuota visam gyvenimui. Tokių atvejų pasitaiko labai dažnai, net sunku suskaičiuoti“, – sako P. Morkūnas.
Apibendrindamas P. Morkūnas sako, kad viskas, kas saikinga, yra gerai, tik privalome pasirūpinti savo augintiniais ir nepiktnaudžiauti jų sveikata. Tai, kas tinka žmogui, ne visuomet tiks mūsų mažiesiems pūkuotiems draugams, tačiau visiškai įmanoma saugiai mėgautis vasaros teikiamais malonumais.
