Ryškiausiai pastebima pastarąją savaitę tapo Lenkų rinkimų akcijos narė Beata Petkevič, tačiau už protestuotojus mūru stoja ir vos prieš metus vidaus reikalams dirigavusi Agnės Bilotaitės pirmtakė Rita Tamašunienė. Premjerė įžvelgia politikavimą ir trukdymą pareigūnams dirbti. O politologai aiškina, kad valdančiaisiais netapę politikai ieško pigaus dėmesio.
Palapines prie namų įsirengę ir prieš migrantų atkėlimą protestuojantys Dieveniškių gyventojai buvo sulaukę svečio. Koncertą ten surengė aktyvus Šeimos gynimo maršo rėmėjas atlikėjas Romas Dambrauskas. Tiesa, svečių buvo ir daugiau – iš Seimo.
Greta vietinių įsitaisiusi ne kas kitas, o buvusios – Skvernelio – Vyriausybės vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė. Būtent ant jos pečių būtų kritusi migrantų krizė, jei įvykiai būtų prasidėję kiek anksčiau. Tačiau dabar Lenkų rinkimų akcijos narė kalba ne apie pareigūnų problemas, o tai, ką nori girdėti rinkėjai.
„Žmonės gina savo šeimas, savo namus, savo miestelį, jie gins ir valstybę, čia patys patriotiškiausi Lietuvos gyventojai“, – sakė R. Tamašunienė.
Buvusi ministrė aiškina, kad migrantus reikėtų vežti į toliau nuo gyvenviečių esantį Rūdninkų poligoną, nors puikiai žino, kad dieną prieš tai žmonės kelią blokavo ir ten: „Labai tikiuosi, kad valdžia pripažins klydusi ir grįš prie pirminės versijos, kad didelių migracijos centrų nebus gyvenvietėse.“
O R. Dambrausko koncerte linksminasi ir R. Tamašunienės kolegė, Seimo narė B. Petkevič. Ji – bene aktyviausia pastarosios savaitės protestų dalyvė. Protestuotojams sukėlus sumaištį Rūdninkuose, feisbuke ji viešinosi irgi gavusi pipirinių dujų dozę. O pora valandų anksčiau filmuodama apylinkes šitaip kreipėsi į pareigūnus: „Sveiki, kiek žadat maitinti uodus?“
O savaitgalį Dieveniškėse, išvažiavus pareigūnams, B. Petkevič bendrą kalbą rado su pasirodžiusiu etatiniu dezinformacijos skleidėju Antanu Kandrotu, žinomu Celofano pravarde: „Labai prašom jūsų palaikymo, nes kiekvienas jūsų žodis „taip“ Dieveniškėms mums labai daug reiškia.“
Vietinė politikė Seimo narė Šeimų maršo aktyvistui surengia mini ekskursiją – aprodo pastatus, kuriuose turėtų būti laikinai apgyvendinti migrantai. Žinoma, karštosios vietos neapsieina ir be Petro Gražulio. Parlamentaras labai norėjo užeiti apžiūrėti Rūdininkų poligono teritoriją. Bet pamiršo Seimo nario pažymėjimą.
„Man atrodo, tik pretekstas manęs neįleist“, – sakė P. Gražulis.
Valdantieji tokią pavienių seimūnų ir įvairių kėslų turinčių aktyvistų veiklą vadina kiršinimu, esą tai tik dar vienas žibalo pliūpsnis į ir šiaip didžiulę problemą.
„Politinis pasipriešinimas, politinė darbotvarkė. Tai, kad kai kurie asmenys, kurie nėra įsteigę politinio judėjimo, bet akivaizdu, kad yra pakeliui tai daryti, dalyvauja visur, kur tik Vyriausybė tariasi su vietos valdžia dėl sprendimų priėmimo, sunku tai vertinti kaip konstruktyvų protestą“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Labai daug kalbama, kad reikalingas kalbėjimasis, aiškinimasis, kiek rimta situacija. Tai norėčiau aiškią žinią siųsti politikams – nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, tai daryti“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Aš nebuvau ir neketinu važiuoti, bet savo kolegų LLRA elgesį palaikau, nes jie važiuoja šnekėtis su bendruomenėmis“, – tvirtina „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Kai pasigirsta balsų, kad yra kiršinama, tame irgi yra kai kurių politikų nuopelnas, greičiausiai, LLRA, nes tose vietovėse, kur dominuoja LLRA atstovai, matome ir didesnį pasipriešinimą“, – sako politologė Jūratė Novagrockienė.
Tik štai valdantieji, beje, kalbėtis beveik nevažiuoja. Taip kitiems veikėjams atsiranda terpė rinktis politinius taškus būsimiems rinkimams.
„Politikai – kaip upelis – jaučia tėkmę ir, jeigu yra protestuojančių žmonių, yra auditorija, jie renkasi ją ir tai yra vienas efektingesnių būdų pigiai pasireklamuoti, jie tai ir daro“, – tvirtina apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
O premjerė I. Šimonytė šiandien užstojo smarkiai kritikuojamus ministrus A. Bilotaitę ir Gabrielių Landsbergį. Priekaištus jiems ji vadina keistais. G. Landsbergis esą tik tęsia dviejų dešimtmečių užsienio reikalų politiką, tad kritika jam neva – „nesusipratimas“.
