Kariai prašo pasaulio bendruomenės kuo skubiau juos išlaisvinti ir baiminasi, kad kiekviena diena jiems ten gali būti paskutinė. Išlaisvinti karius popiežiaus prašo ir pas jį nuvykusios karių žmonos.
Į nedidelio Ukrainos miestelio Bachmuto ligoninę ties fronto linija Donecke vieną po kito paramedikai atgabena sužalotus Ukrainos karius. Būtent šiose apylinkėse dabar vyksta nuožmiausi mūšiai su okupantų armija. Kai kurių atvežtų Ukrainos gynėjų būklė tokia sunki, kad juos gelbėjančiųjų veiduose vilties mažai.
„Labai sužaloti, labai… Su skeveldrų žaizdomis, atvirais lūžiais. Tačiau ne visus saugiai pavyksta atvežti. Neseniai grįžome į sužeistųjų paėmimo punktą, o jis – jau subombarduotas“, – pasakoja paramedikas Bohdan Marčiuk.
Pagrindinė dirbančių medikų užduotis – stabilizuoti sužeistųjų būklę, kad būtų galima juos perkelti į didesnes ir saugesnes ligonines Vakarų Ukrainoje, tačiau, anot savanorių, mirtis yra nuolatinė palydovė.
„Kiekvieną dieną žmonės miršta ir miršta. Ir mane tai labiausiai žlugdo. Noriu, kad tai kuo greičiau pasibaigtų, tačiau žinau – to nebus. Tai tęsis dar ilgai“, – kalba savanorė Svetlana Druzenko.
„Azovo“ pulko paviešintose nuotraukose – suluošinti Mariupolio gynėjai, įsitvirtinę paskutiniame savo bastione – „Azovstal“ gamyklos požemiuose. Be galūnių, sunkiai sužaloti, su atviromis, negyjančiomis žaizdomis, surišti nesterilių tvarsčių likučiais, bandantys išgyventi antisanitarinėmis sąlygomis be reikalingų vaistų ir net maisto. „Azovo“ pulkas sako, kad visas pasaulis turi tai pamatyti ir nedelsiant juos evakuoti, nes kiekviena diena jiems gali būti paskutinė.
„Prašome tarptautinės bendruomenės motyvuoti vyriausybes kuo greičiau išspręsti šią problemą. Nes tai ne tik apie dabar mirštančius žmones. Mūsų gyvybė yra niekas, bet mūsų kova yra viskas. Mūsų nacionalinis saugumas mums yra viskas“, – teigia „Azov“ leitenantas Ilja Samoilenka.
„Azovo“ pulkas prašo evakuoti tuos, kurie išgyveno gatvės mūšius su okupantais Mariupolyje. Tačiau Ukrainos prezidentas sako, kad Rusija griežtai nesutinka su jokiu Kyjivo siūlomu maždaug 1000-čio karių evakuacijos planu.
Tad ir toliau atakuojami V. Putino ordos jau kelis mėnesius jie negali ištrūkti iš gamyklos ir yra privesti kaip dar vienu pagalbos šauksmu dalytis tokiais bandymų juos sunaikinti vaizdais. Pasaulio dėmesį į Mariupolio gynėjus atkreipti bando ir „Azovstal“ įstrigusių karių žmonos, šiandien su ašaromis akyse pagalbos prašiusios paties popiežiaus: „Jūs esate mūsų paskutinė viltis. Tikiuosi, galėsite juos išgelbėti. Prašau, neleiskite jiems mirti.“
Tiesa, V. Zelenskis skelbia, kad jo kariuomenė „duoda į kaulus“ okupantams prie Charkivo.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos mums visiems pateikė gerų naujienų iš Charkivo srities. Jos pamažu stumia okupantus nuo Charkivo. Esu dėkingas visiems mūsų gynėjams, kurie išlaiko pozicijas fronte ir demonstruoja tikrai nežmonišką jėgą, siekiant išvaryti įsibrovėlių armiją. Kadaise tai buvo antra galingiausia armija pasaulyje“, – kalba V. Zelenskis.
Ukrainos pajėgos išstūmė rusus iš mažiausiai keturių kaimų, esančių į šiaurės rytus nuo Charkivo. Vienas jų – Rubižnė, kur vietiniai džiugiai sutinka ukrainiečių karius. Ten ir vėl plėvesuoja Ukrainos vėliava.
„Blogai buvo. Nei maisto, nei elektros, nieko. Buvome tiesiog atskirti“, – pasakoja Rubižnės gyventoja Halyna.
Tačiau ten pat okupantų vizitine kortele virtęs palikimas – kulkų suvarpyti ir išplėšti, sudeginti iš ten pabėgti bandžiusių civilių automobiliai.
„Tai, žinoma, baisu. Tai buvo mūsų taikūs tautiečiai, kurie bandė evakuotis. Deja, su vaikais. Juos apšaudė iš kulkosvaidžio. Į vieną iš mašinų pataikė patrankos sviedinys“, – sako pulko vadas Roman Hriščenko.
Kautynės dar nesibaigia, grėsmę jaučia Moldova
Ilgėja ir okupantų aukų sąrašas. Ukraina skelbia jau nukovusi daugiau nei 26 tūkstančius rusų karių, nors, anot Vakarų stebėtojų, šis skaičius perpus mažesnis. Tačiau Vašingtonas tvirtina, kad V. Putinas pasiryžęs patrankų mėsa paversti dar gerokai daugiau savo karių.
„Ateinantis mūšio mėnuo ar du bus reikšmingi, nes rusai bandys sustiprinti savo pastangas. Tačiau net jei jiems pasiseks, nesame tikri, kad kova Donbase užbaigs karą. Manome, kad prezidentas V. Putinas ruošiasi užsitęsusiam konfliktui Ukrainoje, kurio metu jis ketina siekti savo tikslų už Donbaso ribų“, – teigia JAV žvalgybos vadovė Avril Haines.
O vienas tų V. Putino tikslų esą gali būti sausumos tilto į Rusijos kontroliuojamą Moldovos regioną sukūrimas. Tad dėl skubaus Ukrainos apginklavimo abejonių nekyla ne tik Amerikos Atstovų rūmams, kurie patvirtino 40-ies milijardų dolerių pagalbos paketą Ukrainai, bet ir Vokietijai. Berlynas užsibrėžė net ne iki metų, o vasaros pabaigos atsisakyti rusiškos naftos. Be to, Ukrainoje apsilankiusi šalies diplomatijos vadovė žada daugiau ginkluotės.
„Artimiausiomis dienomis pradėsime mokyti Ukrainos karius naudotis moderniomis savaeigėmis haubicomis, kurias pristatysime kartu su Nyderlandais. Taip pat dirbame su Vokietijos įmonėmis, kad Ukraina gautų pačias pažangiausias gynybos sistemas“, – kalba Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Savo ruožtu Chersone okupantai jau kalba apie srities prisijungimą prie Rusijos. Anot Kremliaus statytinio Kirilo Stremousovo, Chersono regionas iki metų pabaigos planuoja tapti visiškai pavaldus Rusijai. Tačiau V. Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas tokių pareiškimų nesureikšmina ir sako, kad Chersoną Ukrainos kariai anksčiau ar vėliau išvaduos, o okupantai gali prašyti prisijungti nors ir prie Marso ar Jupiterio.
