Plačiau apie tai ekonomistą kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.
Jūsų ekonomisto akimis, kaip migrantų situaciją reiktų spręsti ir ką Lietuva daro ne taip?
Iššūkis yra pakankamai nenaujas, ypač kalbant apie Europos Sąjungą, kuri iki šiol neturi bendros migracijos politikos, ir tas blaškymasis priveda prie to, kad tai viena, tai kita periferinė Europos Sąjungos valstybė kartas nuo karto nukenčia nuo nelegalios migracijos srautų. Tai yra ji tampa migracijos keliu į Europos Sąjungos centre esančias pasiturinčias valstybes.
Kokie gi iššūkiai? Iššūkiai tokie, kad visų pirma nelegalių migrantų išlaikymas kainuoja ir pakankamai nemažus pinigus. Užsieniečių registracijos centro duomenimis, apie 30 eurų per dieną, 10-11 tūkstančių eurų per metus ir galit paskaičiuoti, jeigu tarkime Vidaus reikalų ministerija pagalvoja, kad net iki 40 tūkstančių galima sulaukti nelegalių migrantų per metus, tai atitinkamai maždaug apie 40-45 milijonai eurų.
Kitas dalykas yra pasienio įtvirtinimų statyba, dabar tvora vadinama, taip yra populiariau vadinti, galima vadinti ir siena. Tos sienos statybos vėlgi gali kainuoti pakankamai nemažai – nuo 40 iki 400 milijonų eurų, priklausomai kokio tipo tą sieną norima statyti. Nes matote yra iššūkis tas, kad dažniausiai migracijos srautas būtent juda per silpniausią grandį. Na, tai yra posakis – grandinė yra ant tiek stipri, kiek stipri yra jos silpniausia dalis. Šiuo metu matome, kad Lietuva rizikuoja tapti silpniausia dalimi, nes eilė valstybių yra jau investavusios dideles sumas pinigų į pakankamai didelių barjerų statymą.
Tai Bulgarija yra pasistačiusi 4 metrų sieną su Turkija, Graikija tai pat 4 metrų sieną, Norvegija šiaurėje su Rusija taip pat pasistačiusi didelį barjerą, Ispanija su Maroku išvis 6 metrų barjerai milžiniški. Tai daug šalių – ir Vengrija, ir Slovėnija, ir Austrija, ir Makedonija. Dabar yra praktiškai tokia mada statyti sienas. Netgi Prancūzija aplink Kalė uostą yra pastačiusi pakankamai didelę sieną apsauginę tam, kad tuos migrantus, kurie nori į Jungtinę Karalystę emigruoti, šiek tiek pristabdytų. Tai iš tikrųjų kaštų gali būti ir šitoje pusėje. Bet kuriuo atveju tikėtina, kad išlaidų mes turėsime.
Kaip reiktų spręsti šią migracijos problemą? Kodėl variantas papirkti „valstybes-donores“, kad jos migrantų nebesiųstų, yra blogas? Juk tuo naudojasi didelės ir turtingos Europos valstybės?
Na, viena alternatyvų būtų Australijos modelis. Australai labai aiškiai komunikuoja, kad bet koks migrantas, nelegaliai patekęs į jų valstybę, neturi jokių šansų visiškai toje valstybėje pasilikti ir neturės niekada jokių šansų joje dirbti, mokytis ir taip toliau. Jie pakankamai įtikinamai tą žinutę komunikuoja. Buvo Australijoje pora periodų, kai jie švelniau komunikavo, tai iškart vos ne 30 tūkstančių per metus migrantų srautas išaugdavo, bet eilę metų jie turi 0 nelegalių migrantų, būtent atvykstančių jūra, vandenynu, būtent dėl to žinutės, nes migrantai žino, kad net jei jie ir pasieks Australiją, jie neturi jokių šansų ten pasilikti.
Europos Sąjunga neturi tokios politikos. Viena vertus lyg ir toleruoja tą nelegalią migraciją, kita vertus, ką jūs ir minėjote, moka pakankamai dideles pinigų sumas – tarkim Turkija gavusi 6 milijardus eurų, Marokas, Libijos režimai. Jiems yra mokami pinigai tam, kad jie tą problemą spręstų, kadangi pati Europos Sąjunga negali spręsti tos problemos, tai mokami pinigai toms šalims, kad jos spręstų tą problemą. Klausimas, ar mes galime tą daryti su Baltarusija. Matyt, kad ne, nes tai vėlgi būtų vertybinė pozicija ir manau, kad mums reikėtų tvirtai laikytis. Nes vieną kartą sumokėjęs, kaip įrodo ir kitų šalių patirtis, tada turėsi mokėti, mokėti ir vis daugiau mokėti. Tada realiai toms šalims yra naudinga vis laikyti tą kortą migrantų ir tokiu būdu išsireikalauti vis daugiau ir daugiau pinigų.
Nesenas incidentas, turbūt daugelis matė, prieš gerą mėnesį buvo, kai Marokas susipyko su Ispanija ir per vieną dieną į Ispaniją pateko 9 tūkstančiai nelegalių migrantų. Tai aišku, kad tokia situacija nėra tvari ir Europoje anksčiau ar vėliau teks eiti, mano supratimu, Australijos kelio link. Man apskritai kaip ekonomistui ir kaip žmogui keistas yra fenomenas, kaip apskritai galima toleruoti nelegalią migraciją. Tai ji yra nelegali. Reiškia, kad jeigu kažkas nelegalaus, tai tu turi su tuo kovoti. Manau, kad vis tiek reikėtų judėti Australijos modelio link. Valstybė, pati Australija sprendžia, kokią migracijos politiką ji nori turėti, o ne kaimyninės šalys, dažnai autoritarinės kaip Europos atveju. Realiai Europos Sąjungos migracijos politiką didžiąja dalimi sprendžia Marokas, Libija, Turkija ir dabar Baltarusija. Tai jeigu tokia situacija yra gera Europos Sąjungai, tai galima ir taip judėti į priekį.
Visą pokalbį su ekonomistu žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
