Po įspėjamojo ketvirtadienio pedagogų streiko vyriausybei teko sukrusti ir skubiai savaitgalį ieškoti pinigų pažadėtiems mokytojų atlyginimams didinti. Ir vyriausybei sukrapščius papildomus 50 milijonų eurų pedagogų atlyginimams, premjeras Saulius Skvernelis su keturių švietimo profsąjungų atstovais šįryt jau raito parašus ant pakoreguotos kolektyvinės sutarties.
„Pagrindinis dalykas, kurio trūksta šiandien – stabilumo. Kad mokytojai visi realiai žinotų, nereikėtų kiekvienais metais prieš biudžeto formavimą planuoti akcijas ir panašiai“, – sako profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas.
Vyriausybė pasižada kitais metais rugsėjį dešimtadaliu didinti mokytojų ir auštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus. O darželių pedagogų algos augs jau nuo sausio ir per metus didės beveik trečdaliu. Tiesa, aukštųjų mokyklų neakademinių darbuotojų algoms didinti dar trūksta 9 milijonų.
„Džiaugiuosi, kad pasirinktas dialogo kelias, kompromiso. Suprantame situaciją, lūkesčiai labai dideli, jie yra pagrįsti. Tačiau kalbantis, ieškant dialogo ir kompromiso galima viską pasiekti“, – pasakoja S. Skvernelis.
Sutarusi su pedagogais dėl didinamų algų, vyriausybė kitąmet žada didesnes algas ir medikams, kultūros ir bibliotekų darbuotojams, ugniagesiams, policininkams ir Seimui teikia jau pakoreguotą kitų metų valstybės biudžetą.
O jame visiems pažadams pinigų nebeužtenka. Tad vyriausybė keičia vaiko pinigų didinimo grafiką. 20 eurų dosnesnės išmokos nuo sausio žadamos tik daugiavaikėms, neįgalius vaikus auginančioms ir nepasiturinčioms šeimoms. Tik liepą visiems vaikams žadama pridėti dar po 10 eurų, kad universali išmoka pasiektų 60 eurų, o padidinta – 100 eurų. Prieš biudžetą patvirtinant Seime, valdančiųjų partneriai socialdarbiečiai dar skelbia reikalausią, kad vaiko pinigai kitąmet būtų padidinti iki 70 eurų, to neatmeta ir valstiečiai.
„Šita tema nėra uždaryta, ji visą kadenciją egzistavusi. Vaiko pinigai kiek augs, koalicija rimtai užsibrėžusi. Tikiuosi, bus kitoks sprendimas Seime, bet tam turės atsirasti ir papildomos pajamos“, – teigia ministras Linas Kukuraitis.
„Negrius koalicija, jei bus priimti pajaminiai įstatymų projektai, tos sumos ir datos gali keistis“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Vyriausybė kitų metų viduriui atideda stambiųjų prekybininkų apyvartos, finansinių institucijų turto ir pirmą kartą Lietuvoje registruojamų automobilių mokesčio. O štai dyzelino lengvatą ūkininkams vyriausybė jau atsisako mažinti.
„Kiek suprantu, kiek spėjau susipažinti, nebus nieko papildomai. Kaip Seime priimta, taip ir yra“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Matydamas, kaip valdantieji kurpia kitų metų, kai vyks Seimo rinkimai, valstybės biudžetą, ekonomistas Raimondas Kuodis piktinasi, kad skatindami ginčus dėl naujų nedidelių mokesčių ir išmokų, valdantieji nukreipia dėmesį nuo esminių finansinių šalies bėdų Lietuvoje, kurių nesiima spręsti.
„Tai yra dėmesio nukreipimas nuo giluminių problemų. Didieji klondaikai biudžeto yra gyvulių ūkis ir PVM grobstymas vartojant per įmones. Bet šitie dalykai iš principo nėra liečiami. Kalbama apie smulkios reikšmės fiskalinius dalykus, kaip NT mokestis, automobilių registracijos mokestis ir pan., kurie surinks po kelis milijonus, o šalies biudžetas yra beveik 20 mlrd. eurų“, – pasakoja Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Darbuotojams išlieka pirminis Vyriausybės siūlymas: nuo sausio minimali mėnesinė alga į rankas didės 41 euru, tačiau neapmokestinamasis pajamų dydis didės ne 100, o 50 eurų.
Vis dar augant ekonomikai, senjorų vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų, o su būtinuoju stažu – 32,5 euro. Vyriausybė remia ir prezidento siūlymą pensijas papildomai didinti dar po 3,5 eurų žmogui, tik šiuos pinigus senjorams išmokėti žada ne sausį, o nuo liepos.