„Jeigu mes norime, kad taika įsigalėtų ilgam laikui Europoje, mes turime dirbti su Rusija, dėl to, kad mes turime bendrą geografiją ir praeitį“, – sako Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas.
Reaguodami į šiuos Prancūzijos vadovo Vilniuje užvakar ištartus žodžius, Lietuvos politikai primena – dirbti su Rusija jie jau bandė ne kartą.
„Labai seniai buvo mėginama, buvo iškeltos sąlygos, kurios mūsų tikrai netenkina, kalbos turi būti be sąlygų ir be jokio spaudimo, tačiau Rusija įpratusi kitaip elgtis“, – pasakoja Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
2001-aisiais Maskvoje su Vladimiru Putinu, kuriam tuomet buvo dar tik pirmoji kadencija Rusijos vadovo poste, susitiko prezidentas Valdas Adamkus.
2010-aisiais Helsinkyje prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat susitiko su Putinu, kuris tuomet ėjo Rusijos premjero pareigas. Tačiau bandymas kalbėtis su kramtomą gumą čiaumojusiu kaimyninės šalies lyderiu Gryabauskaitei nepavyko.
„Prieštaraujant dar tada suskystinų gamtinių dujų terminalo statybai, arba sakysim, reikalavimai tam koridoriui su Kaliningradu ir panašūs dalykai, tai jie yra visiškai nepriimtini“, – teigia L. Linkevičius.
O po 4 metų Grybauskaitė jau nevyniojo žodžių į vatą, apibūdindama Rusiją.
„Tokia valstybė turi visus tarptautinio terorizmo požymius. Tiek galiu pasakyt“, – tuomet kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Grybauskaitės komandoje dirbęs politologas Laurynas Jonavičius sako, kad Rusija gali klausytis nebent didžiųjų valstybių.
„Rusija yra didelė valstybė, laiko save didele valstybe ir didele galia, jos mentalitete, jos lyderių mentalitete, esmė yra turėti santykius ir kalbėtis tik su tais, kurie yra stiprūs ir galingi. Maži, Rusijos supratimu, yra priklausomi nuo to, ką sutars, ką padarys didieji“, – sako politologas Laurynas Jonavičius.
Apie bandymus kalbėtis ir spręsti problemas kalba ir buvę užsienio reikalų ministrai.
„Mes turėdavom bendrus posėdžius, spręsdavom daugiau techninius klausimus, o kada reikalai pasisukdavo apie politinius klausimus, sakykim, Rusijos agresija prieš Gruziją, na, tai tada, aišku, viskas baigdavosi niekuo“, – pasakoja buvęs Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
„Klausimas kokiomis temomis. Kai kuriais klausimais pavykdavo, kai kuriais klausimais nepavykdavo. Rusija yra per daug svarbi, kad su ja nebūtų galima kalbėti“, – teigia buvęs Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
Macrono noras, kad Europa kalbėtųsi su Rusija taip pat vertinamas skirtingai.
„Aš matau vieną tokį bendrą bruožą visų naujų lyderių – jie turi persirgti paauglystės liga. Ta paauglystės liga politikoje pasireiškia paprastu dalyku – aš padarysiu, ko niekas nepadarė“, – kalbėjo A. Ažubalis.
„Kita vertus, apie ką kalba Macronas, aš manau, jis labiau kalba apie tuos dalykus, kurių spręsti be Rusijos neįmanoma, nes jie turi poveikį – ar tai būtų Šiaurės Korėja, ar tai būtų Sirija, ar tai būtų Ukraina, ar tai būtų Baltarusija“, – sako V. Ušackas.
Gitanas Nausėda vakar pareiškė palaikantis siekį megzti dialogą su Rusija, tačiau esą reikia pasiruošti ir galimiems nusivylimams.
„Dialogas visada vyksta, diplomatijoje tai turi būti ir blogu ir geru oru, vis tiek reik kalbėtis, bet to nepakanka, reikia žinoti, ką nori pasiekti ir reikia žinoti, kokiom taisyklėm vadovaujamės, kas yra blogai, partneris ne tik, kad sudėtingas, bet turi savo specifinį požiūrį, visą laiką ieško išimčių“, – pasakoja L. Linkevičius.
„Nėra modelio, kaip kalbėtis, yra, turbūt, situacijų, kai galima kalbėtis švelniau, yra situacijų, kai galima kalbėtis griežčiau ir reikia kalbėtis griežčiau, bet vėlgi, tai viskas priklauso nuo aplinkybių, nuo to kas nori kalbėtis, kokiu klausimu nori kalbėtis“, – teigia L. Jonavičius.
Anot Prancūzijos vadovo, dialogas su Rusija yra svarbus ir dėl to, kad ateityje nepasikartotų Baltijos šalių išgyventos baisybės.
