Desperacijos apimtas Putinas galimai ruošia ir kiaulystę baltarusiams – amerikiečių analitikai skelbia, kad rusų tarnybos ruošiasi pasikėsinti į Lukašenką ir taip įtraukti Baltarusiją tiesiogiai į karą. Galimai dėl tos pačios priežasties prieš porą dienų mirė ir Lukašenkos dešinioji ranka – užsienio reikalų ministras Makejus.
Chersono gyventojas Oleksandras rodo tai, kas liko iš jo balkono po naujausio rusų apšaudymo. Į kairįjį Dnipro krantą pasprukę okupantai nesiliauja terorizavę miesto: „Čia aš dar mažylis. O čia viskas suvarpyta skeveldromis.“
Kare pralaimintys rusai keršydami dabar nesiliauja bombardavę Chersono daugiabučių kvartalų. Dėl nesiliaujančio teroro iš ką tik išlaisvinto miesto teko evakuoti kelis šimtus gyventojų. Likę kenčia apšaudymus, bet džiaugiasi atstatytu dujų ir elektros tiekimu: „Dujos yra. Elektra yra. Dar norėtųsi vandens, kad normaliai į tualetą nueiti.“
Sako dabar laukiantys ukrainietiškos televizijos ir radijo. Deja, rusai sprukdami susprogdino televizijos bokštus ir antenas, tad dar teks palaukti. Bet tai niekas palyginti su tragedijomis.
„Išeinu į lauką su vaiku. O mama guli trečioje laiptinėje veidu apačion. Visa kraujyje. O tėtis šalia jos sėdi ir sako: aš tuoj numirsiu“, – pasakoja Chersono gyventoja Lilija Chrystenko.
Lilijos tėvas taip ir mirė prie žmonos, po to, kai prieš kelias dienas į kiemą atskriejo rusų raketa.
„Tai neteisinga. Dieve mano, už ką jie taip? O buvo puikūs žmonės. Labai sunku, nežinau, kaip išgyvensiu, bet išgyvensiu“, – kalba Lilija.
Okupantai Chersone paliko ir daugybę spąstų civiliams: „Štai ką mums paliko orkai. Štai čia viena, antra, trečia...“
Volodymyras Zelenskis rusų terorą kenčiantiems ukrainiečiams, deja, gerų žinių neturi.
„Suprantame, kad teroristai ruošia naujus smūgius. Tikrai tai žinome. Ir kol jie turi raketų, jie nenusiramins. Deja. Bet mes mokame padėti vieni kitiems ir pasirūpinti tais, kam sunkiausia – pagyvenusiais, šeimomis su vaikais, tais, kas kare prarado namus. Mūsų tarpusavio pagalba, tai vienas iš apsisaugojimo nuo teroro elementų. Ir tai mūsų jėga“, – teigia V. Zelenskis.
Iš Chersono pasprukę rusai, galimai greitu metu spruks ir iš Zaporižios AE teritorijos. Apie tokią galimybę skelbia elektrinės vadovas. Anot jo, yra informacijos, kad okupantai ten pakuojasi lagaminus ir vagia viską, ką gali išsivežti, taip, kaip išsivežė iš Chersono. Kremlius nuo pat karo pradžios naudojo elektrinę šantažui, bet panašu, kad ši korta jau mušta.
Ar rusai iš ties tuoj spruks iš branduolinio objekto dar neaišku, bet Kremlius skuba neigti prognozes. Tiesa, dar neseniai neigė ir spruksiantis iš Charkivo, ir Chersono.
„Nereikia ieškoti (pasitraukimo) ženklų ten, kur jų nėra ir būti negali“, – sako Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tuo metu pačiame Kremliuje – šventė. Putinas džiaugiasi sulaukęs svečių. Paspausti ranką žudikui į Maskvą atskrido vienas iš nedaugelio jį atvirai kritikuojančių partnerių – ką tik perrinktas Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas. Pastarasis prieš kelis mėnesius Putinui atvirai pareiškė, kad nepripažins rusiškų pseudo respublikų okupuotose Ukrainos teritorijose. Nepaisant to, Astana ir toliau bendradarbiauja su Maskva, o Putinas tuo akivaizdžiai džiaugiasi.
„Žodžiu, džiaugiamės jus matydami. Sveiki atvykę“, – kalba V. Putinas.
„Kazachstanui Rusijos federacija buvo ir lieka pagrindinė strateginė partnerė“, – teigia Kazachstano prezidentas Kassym-Jomart Tokayevas.
Rusijos autoritariniam lyderiui tokie vizitai itin svarbūs, mat pastaruoju metu dažniau jis atsiduria nemaloniose situacijose – kai net jo kolegos iš Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos nenori nuotraukose būti arti Putino.
O Baltarusijos neteisėtas prezidentas Lukašenka šiuo metu turėtų smarkiai sunerimti dėl savo saugumo. Apie tai savo naujausioje analizėje skelbia amerikiečių Roberto Lansingo Instituto analitikai. Remdamiesi šaltiniais Rusijos jėgos struktūrose, jie teigia, esą Maskva planuoja pasikėsinti į Lukašenką, tuomet užvaldyti jo kariuomenę ir taip priversti ją kariauti Ukrainoje.
Putinas nuo pat karo pradžios bando tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į karą, o ne tik naudotis ja, kaip placdarmu Ukrainos šiaurėje. Bet Lukašenka spyriojasi.
„Nesinori, kad mūsų vaikai imtų ginklus ir eitų ginti savo šalį. Aš to visai nenoriu. Jei kam iš jūsų norisi – atsistokite ir sakykite, mes padėsime“, – sako A. Lukašenka.
Beje, prieš porą dienų staiga mirė dešinioji Lukašenkos ranka – 64-erių užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus. Karo analitikai sako, kad jis galėjo būti nunuodytas FSB pareigūnų, o dėl savo kailio išsigandęs Lukašenka dabar valo savo aplinką.
