Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus. Tačiau turėjusi padėti Lietuvai apsirūpinti pigesne elektra jungtis vėl kelia aistras. Rugpjūčio pradžioje lietuviai už elektrą buvo priversti mokėti net 100 kartų didesnę kainą nei mokėjo švedai. O energetikos ministras Dainius Kreivys tik trečiadienį sužinojo, kad iš to šimtus milijonų eurų kraunasi jo vadovaujamai ministerijai pavaldi valstybinė elektros tinklo operatorė „Litgrid“, ministras manė, kad milijonai atitenka elektros gamintojams, tačiau klydo.
„20 eurų Švedijoje, pas mus 200 eurų. Kas pasiima skirtumą?“ – sako Seimo narys, darbietis Artūras Skardžius.
„Gamintojas. – Ne. Renatas purto galvą, atsakykite“, – kalba D. Kreivys.
„Skirtumas, kuris susidaro tarp Švedijos ir Lietuvos – perkrovos pajamos, kurias gauna perdavimo sistemos operatoriai ir lygiomis dalimis, šiuo atveju Švedijos ir Lietuvos. „Litgrid“ gavo pajamų, kurios panaudotos infrastruktūros plėtrai, šiemet per pusmetį 128 mln. eurų“, – teigia VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Elektros jungties su Švedija dalininkė yra ir Švedijos valstybinė tinklų operatorė „Svenska Kraftnat“, kuri dėl milžiniškų elektros kainos skirtumų Lietuvoje ir Švedijoje vadinamųjų perkrovos pajamų taip pat susižeria papildomus šimtus milijonų eurų.
„Skaičiai bado akis, matome, kokios aukštos kainos, viršpelniai turi būti apmokestinami ar bent kontroliuojami. Energetikos ministerija net nežino, kad tokie iš dangaus krentanti mana, suponuoja mintį, kad pinigai gali būti nekontroliuojami. Tinklo operatoriai Švedijos ir Lietuvos „Litgrid“ pasidalina viršpelnį, iš dangaus nukritusias pajamas, tokių pajamų „Litgrid“ gavo 128 mln. eurų“, – kalba A. Skardžius.
Ekonomistas Tadas Povilauskas akivaizdžiai pateikia duomenis, kad iš didžiulės elektros kainos, kuri buvo praėjusią savaitę, labiausiai pasipelnė Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos valstybiniai tinklų valdytojai. Lietuvos „Litgrid“ vos per valandą uždirbo beveik 2 mln. eurų.
O dėl aukštų elektros kainų kenčia ne tik gyventojai, bet ir verslas. Brangsta prekės, verslai stabdo ar perorientuoja gamybą. Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos vadovas Sigitas Besagirskas perspėja, kad jau artinasi įmonių bankrotų banga.
„Eksporto kontraktai bus blogesnėmis sąlygom, kainos mažesnės, atsiskaitymo terminai ilgesni. Verslas uždirbs mažiau, o kaštai išaugs. Žiema laukia su dideliais iššūkiais. Nemažai įmonių bankrutuos“, – tvirtina S. Besagirskas.
Šiemet vien per pirmąjį pusmetį dėl išbrangusios elektros įmonė „Litgrid“ uždirbo beveik tris kartus daugiau nei pernai per visus metus. Valstybinės įmonės vadovas Rokas Masiulis nerado laiko visuomenei paaiškinti, kur ir kaip įmonė panaudos gyventojų ir verslo suneštus šimtus milijonų eurų. Kilus skandalui, ketvirtadienį pasiėmė tėvadienį.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovas teisinasi, esą šie pinigai grįš visiems šalies gyventojams ir verslui – įmonė plečia elektros tinklus, kad ateityje elektros turėtume daugiau ir esą pigesnės.
„Jei susidaro skirtumai tarp zonų, pajamas susirenka perdavimo sistemų operatoriai. Bet tai griežtai reguliuojama veikla, jos negali būti išmokamos dividendais, lėšos privalo būti nukreiptos į investicijas“, – tvirtina R. Pocius.
Tačiau paradoksas – į „Litgrid“ sąskaitą papildomi milijonai subyrėjo būtent dėl to, kad jungtis su Švedija nėra pakankamo pralaidumo ir dėl to susidaro elektros trūkumas ir kyla kainos biržoje. Beje, reaguodamas į rinkoje kylančias kainas, Europos elektros rinkos ir perdavimo sistemų operatorių komitetas nuspendė 20 proc. pakelti maksimalią kilovatavalandės kainą. Ji nuo rugsėjo 20 dienos bus nebe 4 tūkst., o 5 tūkst. eurų už megavatvalandę, kas atitiks 5 eurus už kilovatvalandę. Išgirdę tokią naujieną, Lietuvos verslininkai griebiasi už galvų.
„Kitais metais matysim tikrą recesiją. Vienas didžiausių faktorių – energijos kainos. Bent pirmus du ketvirčius turėsim nuostolingus, tai atsilieps visiems – darbo užmokesčiui, investicijoms, ekonomikai ir vartojimui“, – sako S. Besagirskas.
Lietuvos energetikos reguliavimo taryba kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis nusprendė apskųsti dar didesnį elektros brangimą galintį paskatinti tinklų operatorių sprendimą.
„Maksimali kaina biržoje formuotųsi 5 tūkst. už megavatvalandę, tokia kaina nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis ir rinkos sąlygomis“, – teigia R. Pocius.
Ar Pociaus skundas duos naudos, dar neaišku, tačiau jis viliasi sulaukti ne tik Baltijos šalių, bet ir Vakarų valstybių reguliatorių paramos. O parlamentaras Artūras Skardžius ragina tvarką daryti ne tik elektros, bet ir dujų sektoriuje, kur kainos taip pat rekordinės. Parlamentaras lieja priekaištus energetikos ministrui Kreiviui, kad jis nesumažina dujų kainos, kurią moka lietuviai norvegų kompanijai „Equinor“. Už terminalui „Independence“ tiekiamas dujas „Equinor“ kompanija, Skardžiaus tikinimu, prie biržoje esančios kainos prisideda 30 procentų dydžio antkainį. Ir šis antkainis, esą, kasmet vartotojams atsieina papildomus 30 mln. eurų.
