„Kalėdų Senelio prašau elektrinio šautuvo ir keturis bibleidus“, – sako Darius.
Dar akimirką pagalvojęs Vilniaus lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ auklėtinis Darius, savo piešinyje-laiške Kalėdų seneliui priduria: „Aš dar prašysiu kažkokio vieno elektrinio roboto.“
Nuo Dariaus neatsilieka ir kiti darželinukai. Kas viena spalva, kas keliomis stengiasi popieriaus lape surikiuoti visas šių metų svajones:
„Aš prašau Lolos ir medūzos. O kartais aš nieko neprašau ir atneša. Aš noriu to, bet nieko neprašau, o jis atneša tą, ko aš norėjau.“
„Bibleido, meškerės, ir prašysiu dar dėžėje juodo katino.“
Mažyliai neabejoja, Kalėdų Seneliui visai nesvarbu – noras pieštas ar užrašytas. Svarbu, kad laiškas kuo greičiau pasiektų adresatą ir jis spėtų paruošti dovaną. Auklėtojos žada, kad visi vaikų norai tikrai bus sudėti į vokus, ir išsiųsti Lietuvos Seneliui Kalėdai. Juolab, jis jau skelbia laukiantis mažųjų rankomis pieštų ar aprašytų svajonių.
O žilabarzdis kaip tik klaidžioja po mišką, ieškodamas vienos ar kitos šakos, ant kurios netrukus pakabina savo pašto dėžutę. Būtent į ją paštininkai ir atneš vaikų laiškus.
Senelis Kalėda pasiguodžia, jog ankstesniais metais tokių laiškų, gaudavo gerokai daugiau. Dabar vaikai esą renkasi paprastesnį kelią – laiškus rašo elektroniniu paštu.
„Ir man maloniausia, kai tie laiškučiai pasiekia tiesiogiai. Gali vartyti, čiupinėti ir kaip jie kvepia saldainiais. Arba kakava, netyčia užpilta su kokiais marcipaniniais sausainiais. Geriausias paštas yra čia, labai jų laukiu. Nes tie elektroniniai, tai tik trynkšt, trynkšt, trynkšt nulėkė atlėkė ir nieko nematai“, – pasakoja Lietuvos Senelis Kalėda.
Pats stengiasi taip pat ranka atsakyti, jam padeda ir pagalbininkai:
„Mano pagalbininkai…Vienas aš nesugebėčiau tiek daug ir gražiai atsakyti laiškų. O mano nykštukai, kokie jie mažiukai, o kaip jie rašo… Aš visus perskaitau, o jie atrašo. Nes mano jau ir ranka nudžiūtų, nes tūkstančiais, tūkstančiais laiškų gaunu.“
Ne tik Senelis Kalėda, bet ir Lietuvos pašto atstovai pastebėjo, kad anksčiau popierinius laiškus vaikai rašydavo kur kas daugiau. Ir ne tik mažieji, suaugę taip pat renkasi greitesnį būdą – laišką skrebena klaviatūra.
„Apskritai žmonės vis mažiau siunčia laiškų.Ir šiais metais turbūt yra dramatiškas kritimas. Jeigu praeitais metais šešiais procentais krito, tai šiemet jau septyniolika procentų. Ir tai pasaulinė tendencija, kur laiškų kiekis dar labiau krenta“, – teigia pašto atstovė vaida Budrienė.
Net jeigu perka suaugusieji atvirukus, nereiškia, kad juos siunčia:
„Didmiesčiuose pastebėjom, kad žmonės perka tuos atvirukus. Bet ar siunčia juos? Greičiausiai ne, greičiausiai perduodama į rankas.“
Tiesa, šiemet pirmą kartą Lietuvos pašto istorijoje laiškų ir siuntinių siuntimas – susilygino. Žmonės tiek pat siunčia siuntinių, kiek ir laiškų.