• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar žinote, kad pagal senolių tradicijas per šv. Martyną sutinkame rudens darbų pabaigtuves? O išaušus lapkričio 11 d. dar būdavo spėjami pagrindiniai žiemos pradžios orai. Bet štai viena Anykščių rajono kaimo bendruomenė Martyną mini itin senoviškai tamsų vakarą, per kiemus organizuodama eitynes su žibintais.

Ar žinote, kad pagal senolių tradicijas per šv. Martyną sutinkame rudens darbų pabaigtuves? O išaušus lapkričio 11 d. dar būdavo spėjami pagrindiniai žiemos pradžios orai. Bet štai viena Anykščių rajono kaimo bendruomenė Martyną mini itin senoviškai tamsų vakarą, per kiemus organizuodama eitynes su žibintais.

REKLAMA

Išaušus šv. Martyno dienai, lapkričio 11 d. oficialiai prasideda priešžiemis. Dar kitaip senoliai minėdavo paskutinę rudens darbų šventę ir žiemos šauktuves.

„Jeigu Martynas ant ledo, tai Kalėdos ant brado. Jeigu Martynas ant brado, tai Kalėdos ant ledo. Šie metai gal ir bus geri, bet antra pusė žada šaltoka būt pagal mus“, – sako Raguvėlės bendruomenės pirmininkė Regina Zorgevičienė.

Pasak etnologų, lapkričio 11 d. senoliai ne tik švęsdavo, bet ir žąsį samdiniams pavaišinti kepdavo, o iš jos ir žiemos pradžios orus spėdavo.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra paprotys kepti žąsį: vieni sakydavo, kad reikia patikrinti, kokia ta žąsis, ar jau riebi, o jei ne, galbūt iki Kalėdų papenėti. Ir žiūrėdavo: jei krūtinkaulis baltas, šviesus, tai bus graži žiema, o jei patamsėjęs ir margas, tai reiks laukti daug atlydžių“, – teigia etnologė Lina Vilienė.

REKLAMA

Raguvėlės kaimo Anykščių rajone bendruomenė jau antrus metus buria vietos vaikus būtent tą rudens vakarą susirinkti ir kartu keliaujant per kaimą smagiai prisiminti liaudiškas šios šventės tradicijas bei papročius.

Pažaidę keletą piemenukų žaidimų ir linksmai prisiminę su šv. Martynu susijusius būrimus, anykštėnai netrukus traukia pakiemiais. O eitynės per Raguvėlę būtinai organizuojamos su žibintais.

REKLAMA
REKLAMA

Neįprastiems naktinėtojams kaimo gyventojai duris praveria noriai. Dalis jų džiaugiasi, kad bent kaimo bendruomenė moko jaunimą tų tradicijų, kurios sparčiai nyksta. Tuo metu paklausti žmonės ne visi prisimena šv. Martyną.

Tradicijos būtinos, jų reikia. Kaimas sumiestėjo, niekas nebeturi nei gyvulių, nei paukščių, nei daržų.“

„Yra, kas jau nežino ir Kūčių esmės, yra jau ir taip, bet manau, kuo daugiau žmonių stengiasi puoselėti tas tradicijas, tuo didesnė tikimybė, kad jos ir liks.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš labai laukiau jų, nes labai malonu. Nes aš, matot, sibiriakė, pas mus ten tokių dalykų nebūdavo.“

O kažkada Šv. Martyno diena kaimuose būdavo išties didelė šventė. Ypač vaikams, nes šią dieną piemenėliams baigdavosi gyvulių ganiava. Vis tik dalis vyresnių Raguvėlės gyventojų prisiminė, ką ta diena reikšdavo kaimui.

„Jurgis žemę atrakina, Ona derlių subrandina, o Martynas uždaro. Žiemą, aišku, verpdavo ir ausdavo."

„Būdavo piemenėlių šventė.“

Dar ši diena būdavo paskutinis terminas skoloms ir duoklėms atiduoti bei samdinių algoms sumokėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų