Šiaulietė Irma atvyko į mobilųjį punktą atlikti greitąjį testą ir sužinoti, ar yra užsikrėtusi koronavirusu. Kraujas iš moters paimamas greičiau nei per minutę, atsakymo laukti taip pat ilgai laukti nereiks.
Tačiau tokie testai, kai ėminius iš žmogaus ima medicinos personalas, greitai gali tapti tik nemaloniu prisiminimu. Šiauliečių medicinos tyrimų įmonė per metus tikisi sukurti tokius laboratorinius tyrimus, kuriais galėtų pasinaudoti pats žmogus.
„Mūsų projekto metus mėginio paėmimui bus kuriamas ėmiklis, kurio paviršius bus padengtas specifiniais SARS-COV2 antikūnais oktomerais ir kita virusą prijungiančia medžiaga, tai padės ėminyje turėti didesnę viruso koncentraciją. Be to, pats pacientas galės paimti šią medžiagą sau“, – sako „Rezus“ laboratorijos specialistė Justina Šližytė.
Pasak įmonės atstovės, toks išradimas būtų naujiena ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Mūsų išradimas tikimės, kad pakeis paėmimą iš nosiaryklės ir burnaryklės, kadangi tyrimas bus atliekamas iš seilių. Ir nebereikės mums atlikti viruso genetinės medžiagos išskyrimo, dėl ko bus trumpinamas tyrimo laikas“, – pasakoja J. Šližytė.
Kita Šiauliuose robotus pramonei kurianti įmonė bandys pagaminti robotizuotą COVID-19 mėginių tyrimo sistemą.
„Esmė projekto pagaminti tokią robotinę celę, kuri leistų žmogui pačiam be medicinos darbuotojo pagalbos atlikti COVID testą“, – teigia „Nord Robotics“ Įmonės įkūrėjas Remigijus Laurutis.
Tokių sistemų, kai nereikia žmogaus įsikišimo, pasaulyje dar nėra sukurta. Įgyvendinus projektą jis užtikrintų testavimo tikslumą, greitį, anonimiškumą, taip pat būtų sutaupyta žmogiškųjų resursų. Robotai leidžia ir greičiau kaupti bei dalintis rezultatais. Pirmuosius bandymus įmonė tikisi atlikti po metų.
„Prototipo sukūrimui numatyti vieneri metai, tai po metų, manau, turėsim prototipą. Produkto sukūrimui dar metų turbūt reikės, kad produktą sertifikuoti ir rinkoje jis galėtų pradėti naudojamas būti“, – kalbėjo R. Laurutis.
Sujungus šias dvi idėjas COVID testas be pašalinio žmogaus įsikišimo galėtų būti atliekamas per pusvalandį.
Šiems ir dar daugiau nei 40-čiai įvairių inovatyvių projektų, kurie padėtų valdyti COVID’o keliamas problemas ir rizikas, iš Europos sąjungos struktūrinių fondų skirta beveik 25 milijonai eurų. Lietuvos įmonės siūlo sukurti diagnostikos, medicinos priemones ir prietaisus, vaistinius preparatus, apsaugos ir dezinfekavimo priemones.
