robotai

Kai vaikai serga ir negali reguliariai lankyti mokyklos, juos gali išsekinti ne tik liga – atskyrimas nuo klasės ir draugų taip pat gali pakenkti. Norvegijos bendrovė „No Isolation“ sukūrė robotą AV1, kuris gali užimti vaiko vietą klasėje, būti jo akimis, ausimis ir balsu bei padėti jam palaikyti ryšį su klasės draugais, skelbia CNN. AV1 atrodo kaip tuščiavidurė, supaprastinta žmogaus galvos ir liemens versija. Jis gali suktis 360 laipsnių kampu ir turi kamerą, mikrofoną ir garsiakalbį.

Šiandien blynus vos per pora minučių jau gali iškepti robotas. Ir jis – toli gražu ne vienintelė naujiena pristatoma robotikos parodoje, Pekine. Robotų gamintojai sako, kad per ateinantį dešimtmetį visame pasaulyje kiekvienuose namuose bus bent po vieną robotą-pagalbininką. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Parodoje humanoidė robotė bendrauja su ją apsupusiais žmonėmis. Iš pirmo žvilgsnio ši tamsiaplaukė mažai kuo skiriasi nuo įprasto žmogaus.

Robotai-šunys jau atlieka misijas fronte Ukrainos kariuomenės gretose. Kol kas jie dar nėra visiškai autonominiai, daug kas priklauso nuo operatoriaus užprogramuojamų veiksmų, tačiau jau dabar atlieka pavojingas misijas, pavyzdžiui, šnipinėjant rusų tranšėjas ar aptinkant minas. Pasak jų kūrėjų, šie robotukai gali tapti neįkainojamu sąjungininku fronto linijoje Ukrainos kariuomenei, kuriai trūksta gyvosios jėgos Rusijos invazijai atremti.

Norėdami apgauti žmonės, sukčiai į pagalbą pasitelkia pačias naujausias technologijas. Štai, užsienyje pradėjo plisti naujas sukčių apgaulės būdas, kai jie pasinaudodami dirbtiniu intelektu, klonuoja žmonių balsus ir apsimeta savo aukų artimaisiais arba darbo kolegomis. Apie tai, kaip atpažinti tokius dirbtinio intelekto sugeneruotus balsus bei ar tokių apsimetėlių pasitaikė jau ir Lietuvoje, pakalbėjome su „ESET Lietuva“ IT saugumo inžinieriumi Luku Apyniu.

Apie meilę rašomos dainos, kuriami filmai, bet retas susimąsto, kas yra meilė ir kaip ją trumpai apibūdintų. Kiekvienas ją išreiškia skirtingai – tai ištyrė sociologas Linas Jakučionis, aiškinęsis, kas vilniečiams yra meilė, kaip myli šiuolaikiniai žmonės ir kuo jų meilė skiriasi nuo tos, kurią rodė jų tėvai. Sociologas taip pat domisi ateities santykiais, kuriuos galbūt užmegsime su... robotais. Kas yra meilė, L. Jakučionis klausė 1980–1990 m. gimusių vilniečių.

Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ valdo 3,3 tūkst. km ilgio vamzdyną, kuris atitinka atstumą nuo Vilniaus iki Madrido. Skaičiuojama, kad pasitelkus naujausias technologijas, vykdyti avarijų ir gedimų likvidavimo darbai praėjusiais metais vyko beveik 20 proc. greičiau. Pasak „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovo Martyno Augaičio, per pastaruosius metus įmonės taikomi robotų sprendimai nustatant ir lokalizuojant infrastruktūros gedimus, atsipirko.

Rusijos ginklų gamintojos „Rostec“ dukterinė įmonė „KRET“ baigė kurti tanko kulkosvaidžio nuotolinio valdymo modulį, kuriuo galima šaudyti per atstumą naudojant didelės raiškos vaizdo kamerą, rašo „Postimees“. Tolimojo valdymo sistemos gali būti valdomos nuotoliniu būdu iki vieno kilometro atstumu. Keturi tokie moduliai jau dislokuoti Ukrainos mūšio laukuose, „Army Recognition“ cituoja estų leidinys, o dar penkis planuojama pristatyti iki metų pabaigos.

Robotų kūrėjai Šveicarijoje yra įsitikinę, kad aklųjų šunis vedlius gali pakeisti šunys robotai. Regis, robotai pamažu tam tikrose srityse keičia ne tik žmones, bet ir šunis. Bent taip atrodo žiūrint į „robo-šunį“. Jo kūrėjai iš Šveicarijos technologijų instituto viliasi, kad vieną dieną šunys robotai galės saugiai lydėti visiškai aklus ar regos negalią turinčius žmones, kaip dabar tai daro šunys vedliai.

Viena lietuvių interneto parduotuvė šalia žmonių atsiliepimų pradėjo skelbti ir dirbtinio intelekto pateiktą nuomonę, tačiau netrukus gavo pylos iš vartotojų teisių gynėjų. Pasak jų, tai, kas parašyta internete paanalizavusi sistema pati arbatinuko nei pirko, nei jį išbandė, todėl jos išvados ne tokios pat, kaip šį arbatinuką naudojusio žmogaus.  „Jis yra lengvas, patogus naudoti ir turi tris greičių nustatymo funkciją.

Jungtinių Tautų konferencijoje penktadienį prie mikrofono stojo grupė humanoidinių robotų, naudojančių dirbtinį intelektą, ir pareiškė, kad ilgainiui jie galėtų valdyti pasaulį geriau nei žmonės. Tačiau socialiniai robotai teigė manantys, kad žmonės turėtų elgtis atsargiai, kai naudojasi sparčiai besivystančiomis dirbtinio intelekto galimybėmis, ir pripažino, kad kol kas negali tinkamai suprasti žmogaus emocijų.

Robotas medikas, kuris gali nuodugniai ištirti žmogaus sveikatą, smegenų skaitytuvai ir virtualios gamybos linijos – su tokiomis naujausiomis technologijomis galima susipažinti Skaitmeninių inovacijų centre Klaipėdoje. O ten dirbantys specialistai sako, kad šios naujovės – tik pradžia, mat technologijoms taip sparčiai vystantis po 50 metų kai kuriuose sektoriuose žmones visiškai išstums robotai. Klaipėdoje nuo šiol darbuojasi robotas medikas.

Šveicarijos mokslininkai pristatė robotę-žuvį, kuri gali po vandeniu ne tik plaukioti, bet ir filmuoti bei rinkti mėginius. Anot mokslininkų, tokia žuvelė gali padėti išgelbėti ne tik nykstančias žuvų rūšis, bet ir koralinius rifus. Maždaug metro ilgio ir 10 kilogramų svorio robotė-žuvis plaukioja šalia koralų. Jos misija yra filmuoti povandeninį gyvenimą, rinkti mėginius ir stebėti, kaip ir kokie organizmai gyvena vandenyje.

Ar kada nors, eidami į pirmąjį pasimatymą, svajojote būti šaunesni, sąmojingesni, dėmesingesni ir apskritai visais aspektais geresni nei esate iš tikrųjų? Futuristinėje komedijoje „Robotai“, kuri kino ekranuose pasirodys jau šį penktadienį, birželio 9 dieną,  tai – realybė! Filmas pasakos apie tai, jog, technologijoms ištobulėjus, žmonės gali užsisakyti tikslią savo kopiją, visais atžvilgiais pranašesnę už save.

Šiuolaikinė medicina, pasiekusi didelių aukštumų ir šiandien, toliau vystosi neįtikėtinais tempais. Kasdien naudojamos ligų diagnostikos ir gydymo technologijos kartais užima kvapą ir vis rečiau beprisimename laikus, kai tyrimų atsakymus nešdavome popieriuje ar kompaktinėje plokštelėje. Dabar nuotolinė konsultacija ar atsakymas, kokios ląstelės sukėlė vėžį – kasdienybė ir nieko nebestebina.

Dirbtinio intelekto sąvoka jau skaičiuoja septintą dešimtmetį, o pats dirbtinis intelektas sėkmingai įdarbinamas įvairiose verslo ir pramogų srityse nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Tad kodėl šiemet itin padidėjo susidomėjimas juo ir ar 2023-ieji bus lūžio metai? Pastarąjį dešimtmetį dirbtinio intelekto galimybes padidino sparčiai auganti kompiuterių skaičiavimo galia, kai per labai trumpą laiką galima apdoroti vis daugiau informacijos.

Su orkestru grojantys pramoniniai robotai ir po sales lakstantis šuo robotas. Tokiomis naujovėmis pasitinka viena didžiausių Baltijos šalyse baldų gamyklų, kurioje baldus surinkinės nauji darbuotojai – robotai. Tiesa, jiems prireiks daugybės elektros, kuri šiuo metu rekordiškai išbrangusi. O tai gamyklos vadovus varo į neviltį. Šalia Klaipėdos atliekamą muzikinį kūrinį išvysti ir išgirsti iki šiol buvo įmanoma nebent Japonijoje. Čia gamyba užsiimantys robotai groja kartu su orkestru.

Lietuvos interneto žiniasklaida maksimaliai išnaudoja dirbtinio intelekto sprendimus, užtikrinančius savarankišką ir efektyvią reklamos sklaidą. Ruošiamasi ir naujam žingsniui – pritaikyti svetur pasiteisinusius dirbtinio intelekto algoritmus, kurie palengvintų redakcijų darbą ruošiant turinį, padėtų skaitytojams pasiūlyti tai, kas jiems įdomiausia.

Klaipėdoje pacientus operuoja robotai. Tokios operacijos vienintelės visose Baltijos šalyse. Maža to, uostamiestyje robotas atliko ir vieną išskirtinę procedūrą – operavo koronavirusu užsikrėtusį pacientą. Taip medikai išvengė užkrato, o pacientui buvo suteikta reikalinga skubi pagalba.   Klaipėdos universitetinėje ligoninė – penkiašimtoji operacija kuria atliko keturrankis robotas. Žinoma, ne pats savarankiškai, o nuotoliu prie pulto ir ekranų valdomas patyrusių medikų.

Šiuo metu daugelis gyventojų renkasi ir perka žoliapjovę ar vejapjovę. Prekybininkai pastebi, kad daug žmonių vis dar įsigyja benzininę vejapjovę, nors ir svajoja apie robotą. Anot jų, žmonės dar nepasitiki robotais, taip pat juos gąsdina kaina. Jeigu benzininę žoliapjovę gyventojai gali nusipirkti už 69,99 euro, robotų kainos prasideda nuo 749 eurų.

Vienoje Hong Kongo klasėje mokytoja ir jos padėjėjas atrodo kiek kitaip nei įprasta, tačiau jų pareigos tokios pat svarbios. Robotai mokytojai padeda autizmu sergantiems mažiesiems mokytis socialinių įgūdžių. Mat išmokę bendrauti vaikai ateityje išvengs konfliktų bei patyčių problemų. Tokia programa – vienos Honkongo profesorės iniciatyva, skirta žmonėms nuo 3 iki 18 metų.

Įsivaizduokite – geltonas stebėjimo robotas, kiek primenantis šunį, keturiomis kojomis į laiptinę žengia pirmas. Vos užlipęs jis prigula – vyksta pasala. Paleidžiama granata. Jai sprogus karininkai, likę apačioje viską stebi per vaizdo kamerą. Štai taip, pasitelkiant robotus, Prancūzijoje vyksta 80-ies karininkų mokymai. Pratybų metu karininkai planšetiniais kompiuteriais valdyti robotus ir juos panaudoti koviniuose veiksmuose. Čiau naudoti ir kur kas didesni robotai.

Jei planai pasiteisins, kiek daugiau nei po metų tikrintis nuo viruso eitume į mobilius punktus, kuriuose nebūtų žmonių, o visas procedūras atliktų robotas. Mokslininkai siekia, kad nebereikėtų atlikti nemalonios procedūros kišant tepinėlį į nosį ar imant kraują, užteks tik seilių. Šiaulietė Irma atvyko į mobilųjį punktą atlikti greitąjį testą ir sužinoti, ar yra užsikrėtusi koronavirusu. Kraujas iš moters paimamas greičiau nei per minutę, atsakymo laukti taip pat ilgai laukti nereiks.

Pažangių robotų gamintoja „Boston Dynamics“ sutikdama naujuosius metus savo sekėjus nutarė pradžiuginti linksmu vaizdo įrašu. Įrašą peržiūrėję žmonės teigė, kad tai išties pozityvumo suteikianti naujiena šiuo nelengvu pandemijos laikotarpiu.  Dviejų minučių trukmės vaizdo klipe net trys šios kompanijos sukurti robotai atlieka šokį, kurio chereografija tokia tikroviška, kad daugeliui internautų kilo klausimas, ar tai nebuvo sukurta kompiuterių pagalba.

Netolimoje ateityje mums – žmonėms – galimai bus paprasčiau nudirbti savo darbus iš namų ir neplatinti virusų susitinkant su kitais žmonėmis, mat vis labiau į mūsų gyvenimus skverbiasi robotai. Ką tik darbą Rusijos sostinėje pradėjusius du humanoidus, kurie žmonėms dalina ne tik sveikos gyvensenos patarimus, bet ir padeda apsispręsti dėl skiepo nuo koronaviruso.

Nuo koronaviruso pandemijos suvaržymų stipriai kenčia ne tik verslas, bet ir meno pasaulis. Kūrėjai priversti nertis iš kailio galvojant kaip į savo parodas ir pasirodymus saugiai privilioti žiūrovų. Itin Originalų būdą sugalvojo vienas britų dailininkas, kuriam lankytojų saugumą užtikrinti padeda specialūs robotai. Tuo metu Brazilijoje teatro žiūrovai spektaklį žiūri sėdėdami permatomuose plastiko kapsulėse. Vienas po kito į šios Londono galerijos vidų rieda vienračiai robotai.

SEB banko robotikos specialistai jau įdiegė daugiau kaip 35 robotus Baltijos šalyse. Lietuvoje tokių robotų yra 10, kurie per pirmą šių metų pusmetį  sėkmingai atliko 27,5 tūkst. užduočių ir sutaupė daugiau negu tūkstantį darbo laiko valandų – šį laiką darbuotojai gali skirti didesnės pridėtinės vertės užduotims atlikti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „SEB banko kuriami robotai yra nepakeičiami ten, kur visiškas automatizavimas šiuo metu yra neįmanomas ar ekonomiškai nepagrįstas.

Žmonių kūrybiškumui ribų nėra, tad per karantiną dėl pandemijos yra sugalvota įvairių gyvenimą lengvinančių išradimų. Ką daryti, kai sportuoti norisi, o griežtų atstumo ir higienos reikalavimų laikytis vis dar reikia? Išeitis – jogos pamokos kupoluose. Tokį pavyzdį pasauliui rodo Toronto jogos entuziastai. Kiekvienas jų turi savo kupolą, kuris po treniruotės yra išvalomas ir dezinfekuojamas.

Koronaviruso atvejų skaičius pasaulyje sparčiai artėja prie šešių milijonų keturių šimtų tūkstančių, tačiau nepaisant to kuo toliau, tuo vis labiau valstybės švelnina karantino suvaržymus. Bet gyventojų saugumą užtikrinti vis tiek reikia, tad viena Nyderlandų kavinė sugalvojo įdarbinti neeilinius padavėjus. Naujoji Mastrichto restorano „Dadawan“ padavėja lėtai keliauja prie klientų su jų gėrimais. Pasiimti užsakymą nuo specialiai robotui sukonstruoto padėklo klientai turi 20 sekundžių.

Japonijoje jau prasideda universitetų baigimo ceremonijos. Tik šiemet dėl koronaviruso jos visiškai kitokios – ne su diplomus atsiimančiais studentais, o su robotais. Universiteto baigimas – svarbus įvykis kiekvieno studento gyvenime. Tačiau viename Tokijo universitete šiemet šiai ceremonijai juodomis mantijomis puošėsi ne absolventai, o robotai – avatarai. Juos iš namų valdo patys studentai, kurių veidus matote planšetėse.

Technologijos mūsų kasdieniame apsipirkinėjime tiek parduotuvėse, tiek internetu daro revoliuciją. Parduotuvių tinklai siekia dar labiau patobulinti, palengvinti patį apsipirkinėjimo procesą tam, kad pritrauktų dar daugiau pirkėjų, rašoma portale businessinsider.com. Laikas, reikalingas užsakymui įvykdyti, tapo trumpesnis nei bet kada anksčiau, nes parduotuvėse ir sandėliuose atsiranda vis daugiau robotų.

Lietuva drąsiai pasitinka 4-osios pramonės revoliucijos iššūkius. Mūsų šalyje kuriami ir diegiami robotai – atveriami keliai jiems įsitvirtinti gamybos, verslo ar net paslaugų sektoriuose.  Lietuvių mokslininkų sukurtas roboto voro prototipas – analogų pasaulyje neturintis išradimas su unikalia logistikos sistema. Šis voro prototipas – tai mokslo ir verslo išradimas. Lietuva turi tvirtas ambicijas plėsti robotiką ir skaitmenizuoti gamybą.

Žmonėms derėtų baimintis ne tiek „robotų-žudikų“, kiek dirbtinio intelekto kontroliuojamo branduolinio ginklo, perspėjo buvęs JAV Gynybos sekretoriaus pavaduotojas Robertas Workas. Aukštas pareigas amerikiečių gynybos sistemoje užėmęs saugumo ekspertas pasidalijo savo mintimis apie judėjimą, skirtą robotų saugumo klausimams.

O dabar kviečiame pamatyti robotą, kuris žada tapti geriausiu draugu visiems turintiems artimųjų ar draugų gyvenančių toli nuo jūsų. Būdamas bet kurioje pasaulio vietoje jis gali identiškai atkartoti šeimininko veido judesius perduoti balso žinutes ir net pamėgdžioti kūno judesius. Mokslininkai tikisi, kad netrukus robotas toli vienas nuo kito esantiems žmonėms leis pasijusti tarsi jie niekada nebuvo išsiskyrę.

Tyrimas atskleidžia, kad lietuviai bene labiausiai iš pasaulio tautų bijo, kad jų darbo vietą atims... robotai. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad jei Lietuva nori būti konkurencinga pasaulyje, jai būtina žmones keisti robotais, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad lietuviai liks be darbo. Tyrimų bendrovė „Wellcome Trust“ skelbia, kad lietuviai užima trečią vietą tarp šalių, kurių gyventojai pesimistiškiausiai vertina mokslo ir technologijų įtaką jų darbo vietai.

2015-aisiais Japonijoje buvo atidarytas pirmasis pasaulyje viešbutis, kuriame daugumą „gyvų“ darbuotojų pakeitė robotai. Įvairių modelių ir formų mechanizmai „dirbo“ administratoriais, tvarkytojais, atliko nešiotojų ir pagalbininkų funkcijas. Tačiau jau 2019-ųjų sausį „Henn-na“ viešbučio savininkams teko net pusiau sumažinti savo 243 robotų armiją ir atgal priimti žmones. Priežastis – neefektyvumas ir nuolatinės problemos darbo vietose.

Naujausios prognozės, kas laukia artimiausiais metais darbo rinkoje

Automatizacija yra ne futuristinė utopija, o nauja realybė, su kuria reikia ne tik susitaikyti, bet ir jai ruoštis. Advokatas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dėstytojas dr. Paulius Astromskis teigia, kad automatizuota teisė be teisininkų tėra laiko klausimas – kaip ir kitų sričių atveju. Pirmieji, kurie turėtų pasirengti teisininkų profesijos pokyčiams – teisės studijas organizuojantys universitetai.

 Startuolį „Ekim“ sukūrę du Prancūzijos inžinieriai tiki, kad picų kepimo ateitis priklauso ne žmonėms, o tai nepriekaištingai atliekantiems robotams. Robotą picajolą sukūrę inžinieriai sako, kad jis atkartoja tikrų picajolų judesius virtuvėje. Robotas kuris turi tris rankas sugeba ne tik paruošti tešlą, užbarstyti norimus ingredientus, užpilti padažo, bet ir įdėtį picą į orkaitę bei ją supjaustyti.

Ketvirtoji pramonės revoliucija jau čia. Tuo neabejoja nė vienos įmonės vadovas, kalbėdamas apie būtinas diegti technologijas. Tiesa, dažnu atveju tai reiškia, kad darbuotojų reikia mažiau.

Robotai dar neseniai vaikščiojo tik knygose ar fantastiniuose filmuose. Šiandien jie jau gali vaikštinėti mūsų namuose ir nudirbti ne vieną naudingą darbą: nuo augintinių priežiūros, vejos pjovimo ar net iki pagalbos atsikelti ryte. „Mažas robotas-siurblys, periodiškai išgąsdinantis namų katiną, ar dirbtinio intelekto asistentas mūsų telefone jau nebestebina. Tačiau rinkoje yra dar daugiau robotų, kurie tik laukia, kol galės iš mūsų perimti nuobodžius darbus ir išmaniai palengvinti kasdienybę.

Būdamas paauglys ir dirbdamas savo tėvo statybų versle Noah Ready-Campbellas svajojo, kad robotai galėtų perimti jo darbo purvinąją ir varginančią dalį – pavyzdžiui, žemės kasimo ir lyginimo darbus statybų aikštelėse. Dabar šis buvęs interneto milžinės „Google“ inžinierius savo svajonę verčia tikrove, pasitelkęs startuolį „Built Robotics“, kuriantį technologiją, turinčią sudaryti galimybę buldozeriams, ekskavatoriams ir kitoms statybų mašinoms veikti autonomiškai.

Remiantis naujausiais pranešimais, technologinės kompanijos, kurios gamina realius sekso robotus bando pereiti į kitą lygį. Siekiama sukurti sekso robotus, kurie galėtų gaminti valgyti bei išvalyti namus, rašoma portale huzlers.com. Bendrovės atstovai teigia, kad maistą gaminančius ir namų tvarkymu užsiimančius sekso robotus bus galima įsigyti jau 2019 metais. Sekso robotai pastaruoju metu tapo labai karšta tema, kuri susilaukia tiek kritikos, tiek pagyrų.

Iki 2030 metų kas penkta darbo vieta Didžiojoje Britanijoje (21 proc.) bus užimta robotų, rodo tyrimų instituto „Centre for Cities“ duomenys. Dėl šių pokyčių darbo rinkoje labiausiai nukentės šiaurinės Anglijos dalies gyventojai. Didžiausią grėsmę automatizavimas kelia žmonėms, dirbantiems su užsakovais ir klientais, parduotuvių darbuotojams bei sandėlių darbininkams. Tačiau dėl darbo procesų automatizavimo ir robotizavimo atsiras visiškai naujų profesijų, apie kurias žmonės dabar nė nenutuokia.

Ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys susiduria su darbuotojų trūkumo problema. Tai verslus verčia ne tik didinti atlyginimus, bet ir ieškoti kuo pakeisti darbuotojus. Štai čia į pagalbą ir stoja robotai. „Inovacijos mažmeninėje prekyboje 2018” konferencijos metu nemažai diskutuota, kad automatizacija šiais laikais būdinga ne tik pramonei, bet ir vis labiau skverbiasi į mažmeninę prekybą.

Robotai striptizo šokėjai su kameromis vietoje galvų tapo šių metų aukštųjų technologijų konferencijos CES 2018 pikantiškiausiu ir nemažai dėmesio pritraukusiu sprendimu. Las Vegase įsikūręs striptizo klubas „Saphire“ dažniausiai yra įprasta tokio pobūdžio pasilinksminimo vieta, kur aplink stulpus šoka pusnuogės moterys už pinigus. Tačiau šią savaitę vykusios konferencijos CES 2018 metu jis pavirto į klubą, kuriame striptizą šoka robotai.

 Robotai vis dažniau skverbiasi į šiandieninę žmonių buitį ir tampa rimtais pagalbininkais ne tik virtuvėje, bet ir sode ar tvarkant namus. Šiuos robotus pagalbininkus gaminančios kompanijos juos nuolat tobulina, o jų kaina svyruoja nuo 200 iki 12 000 eurų.  1. TRAVELMATE Lagaminas „Travelmate“ naudoja GPS signalą ir yra sujungtas su jūsų išmaniuoju telefonu. Šis lagaminas seks jums visur iš paskos.

Pirmoji humanoidė pasaulyje, gavusi Saudo Arabijos pilietybę ir jau kalbinta daugelio didžiųjų pasaulio žiniasklaidos priemonių, atvyksta į Lietuvą. „Elektromarkt“ jau kitą savaitę lietuviams pristatys dirbtinio intelekto šedevrą – Sofiją, kuri ne tik geba savarankiškai kalbėti, atsakyti į užduodamus iš anksto neparuoštus klausimus, bet ir juokauti bei reikšti kitas emocijas. „Siekiame, kad Lietuva būtų inovacijų lydere, o „Elektromarkt“ – to vėliavnešiai.

Šių metų spalio pabaigoje Saudo Arabijai suteikus pilietybę dirbtinio intelekto prietaisui – humanodinei robotei Sophia, pirmą sykį žmonijos istorijoje robotas teisiškai buvo prilygintas asmeniui. Iki šiol asmens teisę ir dokumentais įtvirtintą ryšį su valstybe galėjo turėti tik žmonės. Mokslininkai ir inžinieriai ieško atsakymų į klausimą, kaip ateityje susiformuos žmonių ir robotų santykiai.

Sekso robotai tampa vis labiau prieinami visuomenei. Tačiau bendravimas su virtualiais intymiais partneriais vis dar kelia tam tikrų etinių ir psichologinių problemų, rašoma šveicarų „Le Temps“. Anot tyrimo, kuris buvo publikuotas moksliniame leidinyje „Journal of Sexual Relationships Therapy“ ir kurį paviešino leidinys „Daily Telegraph“, žmonijos horizonte pasirodė nauja seksualinė orientacija – „skaitmeninis seksualumas“. Ji apibūdina asmenis, kurie savo seksualumą išreiškia virtualiame pasaul...