Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Dirbti neapsimoka
Lietuvos bedarbių karaliumi tituluojamas Z. Zebkinas reikalauja pašalpos, kurią jam panaikino.
„Jie vagys, jie apvaginėja tuos žmones, pasirėmę įstatymais. Jis didesnis vagis negu aš, aš imdavau tą pašalpą, nes ji man priklausė, įstatymais priklausė“, – aiškino bedarbis.
Zenonas kryžiaus žygius už teisę į socialinę pašalpą vykdo jau ne vienus metus, nes vyro manymu pašalpos tokiems kaip jis yra privalomos.
„Ką aš galiu pasakyt? Pašalpas privalo mokėt, Konstitucijos 52 ir 48 straipsniai tą garantuoja“, – įsitikinęs Z. Zebkinas.
Šiuo metu piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms siekia 128 eurus. Teisę į šią paramą turi asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos 2021 metais neviršija 140 eurų 80 centų. O Zebkinas nedirba? Nedirba! Pinigų turi? Neturi! Todėl esą privalo būti socialiai paremtas.
„Žmogui dirbti neapsimoka todėl, kad jis dirbdamas kitur nebegaus socialinės pašalpos“, – tikino bedarbis.
Pašalpą panaikino seniūnas
Zenonui pašalpų kranelius užsuko Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas. Seniūnui ranka nekyla duoti pinigų vyrui, kuris sveikatos turi kaip jautis, o noro dirbti – nei gramo.
„Žmogus darbingo amžiaus ir sveikas, o pašalpa reikalinga tokiais atvejais, kai žmogui tikrai yra bėda ir ji turėtų būti didesnė. O dabar pas mus tinginys ir tikrai patiriantis bėdą žmogus tą patį gauną, tai kaip?“, – teigė Panevėžio rajono savivaldybės Paįstrio seniūnijos seniūnas V. Šležas.
Tačiau Zebkinas dirbti neplanuoja, nes dirbti neapsimoka. Iš kokio tik rakurso į darbą bepažvelgsi – vien tik minusai, paremti matematiniais Zenono skaičiavimais.
„Dabar ūkininkai rėkia, kad kodėl tie pašalpiniai gyvuliai neina dirbi? O kodėl jis žmogeliukas eis dirbti? Jei pasakai, kad pas ūkininką dirbi, tai dar nuskaičiuoja, tai kam čia eiti dirbti?“, – aiškino Zenonas.
Zenonui prieš keletą metų pašalpa buvo skirta, bet už tą pašalpą seniūnas pareikalavo atidirbti ir tai labai įžeidė Zebkiną.
„Man reikėjo atidirbti viešųjų darbų, tai nėjau ir man nuėmė. Sakė, „bet tu privalai atidirbti“, o aš sakiau „tai duokit man darbo tada, tada aš dirbsiu, kam ta man pašalpa jūsų“. Tai jie nuėmė man išvis, o aš į teismą“, – pasakojo Z. Zebkinas.
„Už 600 eurų nedirbsiu, man neapsimoka, man lieka 300 eurų viską atmetus. Bet tai lieka 300 eurų. Tai kodėl valstybė jam tuos 300 eurų turi sumokėti gulint ant lovos?“, – aiškino Paįstrio seniūnas.
Bedarbis įsitikinęs – dirbti už pašalpą negalima
Z. Zebkino įsitikinimu, socialiai remtinas lietuvis dirbti už pašalpą negali. Paėmęs pašalpą žmogus turi ieškoti darbo, o ne lenkti nugarą prieš seniūną.
„Tai čia grynai darė taip, kad savivaldybė nemokėtų pinigų. Merui daugiau reikia gyvuliui, nes matai dar mažai pinigų turi, man atrodo jis ten sėdi ant pinigų maišo atsisėdęs, perpuvęs visas. Smirdi jau matyt“, – sakė bedarbis Zenonas.
„Sveikas, darbingas žmogus, galintis akmenis ritinėti, ir jis rėkia, kad man priklauso. Taigi ta valstybė esame mes, mes sukuriame tuos pinigus. Jei visi pasekame jo pavyzdžiu, visi sugulame ant pečiaus ir rėkiame, kad duokit, tai kas beduos?“, – aiškino V. Šležas.
Anksčiau socialines pašalpas nepasiturintiems skirstė aukščiausia valdžia, o dabar 128 eurų išmokų skirstymo reikalai patikėti savivaldybėms ir seniūnijoms.
„Pavyzdžiui, nelegaliai dirba ir gauna pašalpas. Kas buvo anksčiau prieš keletą metų, tai buvo betvarkė“, – sakė Paįtsrio seniūnas.
„Gyvulių gyvuliai. Tam seniūniui tiesai į kamerą sakau: gyvulys tu! Sako, tu pašalpinis, tu blogis, tu visoks velnias. Bet kaip žmogui, jei jis papuolė į sunkią materialinę padėtį? Man nereikia tos jų pašalpos, tegul jie susikiša į šikną tą savo pašalpą. Žinai, kiek man jau jie kraujo išgėrė su tais 300 eurų?“, – piktinosi Z. Zebkinas.
Lazutka: tai yra gudravimas
Vietos institucijos neduodamos pašalpos tokiems kaip Zebkinas sutaupo milijonus eurų – daugiau nei 50 procentų pašalpoms skirto biudžeto.
„Tas atidirbimas už pašalpas nėra esmė. Kiti sako, kad seniūnija iš tų žmonių vargo susitvarko aplinką, sutaupo pinigų aplinkos tvarkymui. Bet paprasčiausiai žmogus nepaliekamas be įgūdžių“, – tikino Paįstrio seniūnas.
„Čia yra toks nesusikalbėjimas arba nesąmonių kalbėjimas. Ką reiškia atidirbti už pašalpą? Jeigu žmogus dirba, už darbą tai jam mokama alga. Jeigu yra pašalpa, tai žmogus, nepaisant darbo, net jei jis ir neturi darbo, jis yra šelpiamas. Tai reiškia, kad mainais už tai darbo iš jo reikalauti negalima“, – teigė socialinių mokslų daktaras, ekonomistas Romas Lazutka.
Socialinių mokslų daktaras R. Lazutka šią socialinių pašalpų tvarką mato iš dviejų pusių. Sutaupyti pinigai problemų nesprendžia, o jas tik gilina.
„Čia yra toks gudravimas, kada tie pinigai teikiami kaip pašalpa, o darbai yra nudirbami, tai nuo pašalpos nereikia mokėti mokesčių – socialinio draudimo įmokų, gyventojų pajamų mokesčio. Bet kita vertus tas žmogus, kuris atlieka tuos „visuomenei naudingus darbus“, jis būna neapdraustas, jam neina darbo stažas“, – aiškino R. Lazutka.
Visą reportažą ir daugiau detalių pamatykite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA: