Dalies gyventojų nuotaikos taip pat pesimistinės: jei ne valdžios nustatyti draudimai, iš karto pasitrauktų iš antrosios pensijų pakopos ir su savimi pasiimtų visus suneštus pinigus.
Šiaulietis Julius ilgiau nei 7 metai dirba Sandoros progimnazijoje: rūpinasi įstaigos ūkiu, atlieka visus būtinus darbus. Iki pensijos liko visiškai nedaug – išmokas Julius jau galėtų pradėti gauti lapkričio mėnesį, tačiau mintis apie užtarnautą poilsi vyras dar veja į šalį: „Tos pensijos, manau, bus kaip ir visiems – mažoka. Negalvoju bėgti iš mokyklos greit, kol pateisinu vilties administracijos, padirbėsiu. Kai jau pasakys, duos suprasti, kad galbūt jau ir nebereikia, tai tada...“
Julius ne tik nori toliau dirbti, bet ir papildomų pajamų planuoja prisidurti iš savo nedidelio verslo. Vyras restauruoja norvegiškas antikvarines krosneles. Julius specialių finansinių priemonių skirtų senatvei nenaudoja – pensijų fondais nepasitiki: „Gyveni žmogus, pataupai ir žmona dirba mokykloje, ir aš dirbu, dviese, dukra Vilniuje, neišleidi visų, truputėlį išeina šimtą kitą nuo algų pasitaupyti.“
Dalis gyventojų pernai smarkiai nusivylė pensijų fondais, priežastis paprasta: smarkiai kritusi jų metinė grąža. 2022-aisiais antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė metinė grąža buvo neigiama ir siekė beveik apie minus 14 procentų.
Gyventojai grubiai pernai neteko 800 milijonų eurų, tačiau situacija šiemet jau kita. Žmonių sukauptas turtas fonduose vėl pradėjo augti.
Jei pernai antrojoje pakopoje žmonės turėjo sukaupę maždaug 5 milijardus ir 600 milijonų eurų, tai šiemet po pirmųjų 3 mėnesių ši suma siekė jau 6 milijardus eurų.
Trečiojoje pakopoje rezultatai panašūs. Pasak investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo Tado Gudaičio, antrosios pakopos vidutinė pirmojo ketvirčio grąža šiek tiek viršijo 4 procentus, trečiosios siekė 3,3 procento.
„Dažnai blogus metus keičia geri metai, tai pradžia nuteikia optimistiškai“, – sako T. Gudaitis.
„Pensiniai fondai demonstruoja tą, ką ir demonstravo visus 20 metų. Grąža ilguoju periodu egzistuoja ir nepaisant vienerių metų kritimo vėl grįžta į savo vagą, uždirbinėja pelnus“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Lietuvos bankas dar neįvertino fondų rezultatų: savo išvadas žada pateikti vėliau, balandžio viduryje, kai išanalizuos visus duomenis.
Nors rezultatai iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai, ekonomistai nedrįsta spėlioti, kokia laukia ateitis. Esą galima tikėtis visko.
„Jokiu būdu siūlyčiau nespręsti apie metinę grąžą iš pirmo ketvirčio, nes gali viskas apsiversti aukštyn kojomis, jau antrame ketvirtyje arba trečiame. Šiais metais yra daug diskusijų, kad rinkos yra sunkiai prognozuojamos. Yra daug aplinkybių, kurių mes nežinom. Ir bet kada tie +4 gali išvirsti į -4 procentus“, – kalba Lietuvos banko atstovas Vaidas Cibas.
Pensijų fondų rezultatus lemia akcijų, obligacijų vertės. Vis dar nėra aišku, kaip palūkanų normą ateityje keis Europos centrinis bankas.
Nors šių metų fondų startas geras, žmonių tai neguodžia: jei galėtų, didelė dalis gyventojų pasitrauktų iš antrosios pakopos ir su savimi pasiimtų visus suneštus pinigus:
„Už tai, kad juos leistų pasiimti, kada tai nori, kaip nori.“
„Gal ir gerai iki tos pensijos pasitaupyti, bet, jei prireikus žmogui, ekstra atveju, tam tikromis aplinkybėmis būtų gerai tuos išsiimti.“
„Pagalvojus, gal aš kitais metais numirsiu, kažką pasinaudoti galėčiau, kažką nusipirkti.“
„O kam palikti, vaikams ar kažkam? Kai reikia šiandien gyventi.“
Investicinių ir pensijų fondų asociacija ne tik dalinasi savo veiklos rezultatais, bet ir žeria kritiką valdžiai, kuri esą be reikalo nusitaikė į Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą skirta tiems, kurie kaupia papildomai. Mat šiuo metu, jei žmogus savo noru atsideda 1500 eurų senatvei, jis gali atgauti 300 eurų deklaruodamas pajamas. Šią lengvatą Vyriausybė nori naikinti.
„Lengvata, kuri yra taikoma tiek trečiajai pakopai, tiek investiciniam gyvybės draudimui, yra gana brangi biudžetui, per metus kainuoja 44 milijonus eurų, santykinai nauda, kurią gauna visuomenė yra labiau nukreipta į labiau pasiturinčią visuomenės dalį“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Vyriausybė mano, kad valstybė jau ir taip pakankamai skatina žmones kaupti senatvei antrojoje pensijų pakopoje.
„Dabar staiga žmones jau nebeskatinti taupyti savo pensijai, manome, kad ilgalaikių problemų neišsprendžia. Manom, kad ta lengvata dar turėtų būti, nes ji nepasiekė savo galutinio tikslo“, – tvirtina T. Gudaitis.
„Lengvata pasiteisino, apie pusė milijono gyventojų kaupia pinigus trečiojoje pakopoje ir gyvybės draudimuose. Apie 50 tūkstančių šiais metais prognozuojama naujų sutarčių, bet ar pasiektas tikslas, aš tuo abejoju“, – sako M. Dubnikovas.
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, tik kai kiekvienas galintis Lietuvos gyventojas pradės kaupti papildomai pensijai savo noru, tik tada būtų galima galvoti apie lengvatos naikinimą.