Bendra gyventojų ir įmonių skolų vertė Lietuvoje pasiekė rekordinę sumą – beveik 15 milijardų eurų. Dėl sudėtingos situacijos, anot ekonomistų, kalta aukšta infliacija, kuri savo piko dar nepasiekė.
Vilkaviškio rajone, Giedrių kaime, gyvenanti Teresė per mėnesį gauna 365 eurų pensiją. Senjorė atvirauja: sumokėti visas sąskaitas jai nelengva: „Labai sunku, vaistai brangūs, maistas brangus, mokesčiai – reikia sumokėti. Nuo pensijos iki pensijos vos išgyvenu.“
Moteris vardija būtiniausius pirkinius, be kurių išsiversti negali: už anglis ir briketus šiemet sumokėjo beveik 900 eurų: „Aš jau nieko nesutaupau, čia mamytės liko laidotuvių čiut pinigų, tai šiemet taip išsiverčiu, o kitąmet tai jau nežinau, kaip bus. Skaitykit, jau skurdo riba.“
Gyventojų, kuriems pritrūksta pinigų, Lietuvoje daugėja. Žmonės neria į vis gilesnį skolų liūną. Lietuvos banko duomenimis, vis daugiau namų ūkių paslaugas ir prekes perka į skolą.
2022-ųjų pirmojo ketvirčio duomenimis, Lietuvos gyventojai turėjo sukaupę atidėtų mokėjimų už daugiau nei milijardą eurų. Prieš metus ši suma buvo keturiskart mažesnė, siekė 250-imt milijonų eurų.
„Tai galėtų būti buitinė technika, televizoriai, skalbimo mašinos, kažkokie dalykai, kuriuos galima nusipirkti išsimokėtinai“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Tiems žmonėms, kurie yra nusprendę įsigyti būstą arba remontą atlikti būsto, jo sąmata išaugo keliasdešimt procentų. Žmonės bando kamšyti tam tikras skyles savo finansuose, pasitelkdami trumpalaikį finansavimą“, – tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Skolininkais ryžtasi tapti ne tik gyventojai, bet ir verslas.
Bendra namų ūkių ir verslo atidėtų mokėjimų suma Lietuvoje siekia 14 milijardų ir 450 milijonų eurų. Tai yra pusantro milijardo eurų daugiau nei prieš metus. Įmonės, kurių klientai negali iš karto susimokėti už prekes ir paslaugas, gali susidurti su bankrotais.
„Yra rizika tiesiog pritrūkti vidinio kapitalo, nes įmonėms brangsta energetika, kyla atlyginimai, ir tuo pačiu metu klientai Lietuvoje ir užsienio rinkose atsiskaito vėliau, kas reiškia, kad įmonės, kurios yra smulkios, mažos, tiesiog rizikuoja vieną dieną susidurti su kritiniu kapitalo trūkumu“, – aiškina A. Izgorodinas.
„Dabar yra tas momentas, kai atsiskirs grūdai nuo pelų ir matysime, kad vis daugiau įmonių patiria finansinių iššūkių, nesugeba subalansuoti finansinių srautų. Dalis tų įmonių prieis liepto galą“, – sako Ž. Mauricas.
Ekonomistai augančią skolų sumą vadina perspėjimu apie gilėjantį sunkmetį, kurį sukelia aukšta infliacija.
„Kylančios kainos sudavė smūgį ir Lietuvos vartotojo kišenei“, – kalba A. Izgorodinas.
Kol kas ekonomistai neturi daug vilčių, kad artimiausiais mėnesiais situacija Lietuvoje pradės taisytis. Apie sudėtingą situaciją prabyla ir šalies pramonininkai.
Pavyzdžiui, Šiauliuose įsikūrusi šviestuvus gaminanti bendrovė „Artilux“ bijo, kad artimiausiu metu gali pradėti kristi užsakymų skaičius.
„Nežinom, kas bus kitą mėnesį, užsakymai tarsi prisitraukia arčiau pristatymo datos. Mūsų klientai tam tikroje nežinomybėje, kas bus ateityje. Žmonės atsargiai leidžia pinigus, prekės brangsta, energetiniai resursai brangsta“, – sako „Artilux“ vadovas Darius Sakalauskas.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Manto Gudo, Lietuvos pramonė jau gamina mažiau nei anksčiau. Asociacija skaičiuoja, kad gamybos apimtys jau susitraukė penktadaliu, fabrikai gamina mažiau nei iki karo Ukrainoje.
„Kalba eina apie sunkiąją pramonę. Sunkioji pramonė yra labai jautri, priklausoma nuo kreditų, nuo paskolų kainų. Centriniai bankai jau griežtina visą skolinimosi politiką, pinigai tampa brangesni. Dėl besikeičiančių lūkesčių užsakymai yra mažesni“, – sako M. Gudas.
Infliacijos piko Lietuva dar nepasiekė. Specialistai neabejoja, kad liepą kainos augs dar sparčiau nei birželį, kai metinė infliacija sudarė 21 procentą.
„Pikas Lietuvoje sieks apie 23–25 procentus. Kodėl mes dar nepasiekėme piko dėl kelių aspektų. Dabar Europoje yra nuimamas pavasarinis maisto derlius, jis buvo siejamas su aukštesnėmis energetikos kainomis, maisto infliacija Lietuvoje dar tikrai nepasiekė piko“, – tikina A. Izgorodinas.
„Manyčiau, kad turi būti apie 24 procentus. Šuoliukas liepos mėnesį turėtų būti nemažas. Dar pasijaus poveikis pabrangusios elektros ir dujų kainų“, – sako Ž. Mauricas.
Ekonomistai viliasi, kad kainų augimo maratonas pasibaigs iki rudens vidurio.
