O bendras gyventojų skaičius Lietuvoje toliau auga. Į šalį sugrįžusių lietuvių ir atvykusių užsieniečių daugiau nei išvykusiųjų. Ekonomistai taip pat prognozuoja, kad Lietuvoje galime sulaukti metinės kainų defliacijos, vidutinių prekių ir paslaugų kainų mažėjimo, o gyventojų perkamoji galia šįmet esą kils sparčiausiai per trejus metus.
Nuo karo baisybių į Lietuvą pabėgusi ukrainietė Viktorija Šiaulių ligoninės moters ir vaiko klinikoje ant rankų laiko antrąją savo atžalą, dukrą Dianą.
„Mes ilgai galvojom, rinkom. Žinote, yra princesė Diana. Todėl pas mus princesė, princesė. Sakom gal tegul būna Diana“, – atvirauja 2 vaikų mama Viktorija.
Viktorija anksčiau gyveno Donecko srityje. Moteris pasakoja, kad, jei ne karas, būtų gimdžiusi Ukrainoje.
„Ačiū Lietuvai, ašaros džiaugsmo. Labai gerai priėmė gimdymą“, – sako 2 vaikų mama Viktorija.
Lietuvoje vaikų gimstamumas smarkiai ritasi žemyn. Pernai Lietuvoje gimė mažai, vos 20 tūkstančių kūdikių.
Tai yra dviem tūkstančiais mažiau nei užpernai. Šeimos susilaukia mažiau vaikų, tai daro vėliau.
„Moterys galbūt daugiau siekia karjeros, vėliau gimdo. Dėl to labiau planuojama šeima yra. Planuojama, kiek vaikų turėti. Dėl to gimdymo mažėja“, – pasakoja moters ir vaiko klinikos vadovė Monika Stasiūnaitė.
„Dabar karjera, o vėliau vaikai. Aš manau, kad dėl to, kad pirmiausia reikia susikurti karjerą. Ir plius, kad bijo karo“, – teigia 2 vaikų mama Viktorija.
„Tokio mažo gimusių vaikų skaičiaus mes neturėjome. Mes turime mažą skaičių gyventojų, mažą skaičių reproduktyvaus amžiaus moterų. Tokiais neužtikrintos ateities laikotarpiais žmonės atideda, nukelia tą sprendimą susilaukti vaikų“, – teigia mokslininkas Daumantas Stumbrys.
Vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių dirba
Nors Lietuvoje kasmet miršta daugiau žmonių nei gimsta, bendras gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo, mat, pernai į Lietuvą atvyko beveik 67 tūkstančiai imigrantų – tai tris kartus daugiau nei šalį pernai palikusių žmonių skaičius.
„Mes matome trumpalaikius srautus imigracijos iš buvusių posovietinių: iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Kirgizijos. Mes turime jau keletą metų, kai grįžtančių Lietuvos piliečių skaičius yra didesnis negu išvykstančių ir čia aš tikrai pozityviai žiūriu į tą dalyką. Aišku, išvykusių yra labai daug, tai tas potencialas sugrįžti yra didelis“, – tvirtinamokslininkas Daumantas Stumbrys.
Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2,9 mln. žmonių, 29 tūkstančiais arba 1 procentu daugiau negu prieš metus. Ir nors Lietuvos visuomenė senėja, pasak ekonomistų, yra gerų žinių – didelė dalis vyresnių šalies gyventojų sėkmingai dirba.
„Vis didesnė vyresnio amžiaus asmenų dalis lieka aktyvūs darbo rinkoje. Dabar daugiau nei 1 iš 5 bent dalį darbo dienos dirba ir tai, aišku, yra labai sveika ir teigiama tendencija, kuri padeda spręsti socialines problemas, išsprendžia darbuotojų trūkumo problemą“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistai pabrėžia, kad Lietuvai reikia stengtis į šalį pritraukti aukštesnę pridėtinę vertę sugebančių kurti užsieniečių.
„Didžiąja dalimi važiuoja ne tie srautai. Važiuoja asmenys, kurie dirba labai žemos kvalifikacijos darbus, tie darbai, kuriuos galėtų dirbti ir Lietuvos gyventojai. Ilgalaikė strategija yra asmenis stengtis integruoti nuo pat mažumos, juos kviesti studijuoti į Lietuvą, tam, kad jie čia kurtų savo šeimas. Gyventų, išmoktų lietuvių kalbą, priimtų vietos papročius gyventojų“, – tvirtina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Sulėtėjo kainų augimas
Pasak pagrindinius šalies ekonominius ir socialinius rodiklius pristačiusios Valstybės duomenų agentūros, Lietuvoje ypač sulėtėjo kainų augimas. Išankstiniai duomenys rodo, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą metinė prekių ir paslaugų infliacija šiuo metu siekia tik 1 procentą.
„Ateis tas laikas, kad arba išvysime defliaciją, arba infliacija bus labai nedidelė“, – sako Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.
Metinė prekių ir paslaugų defliacija reikštų, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje per metus ne didėjo, o traukėsi.
„Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko mes galime pamatyti defliaciją šiemet yra susijusi su tuo, kad kainų lygis per 2022 metus pakilo nepagrįstai. Žaliavos yra atpigusios, energijos sąnaudos yra sumažėjusios. Ypač maisto kainos yra pakilusios 35 procentais“, – tvirtina „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Defliacija metinė, tikėtina, jau aplankys Lietuvą galbūt net vasario, kovo mėnesį. Ir tai nėra labai prasta tendencija, netgi, sakyčiau, gera vartotojams, nes jų perkamoji galia auga. Ypatingai tiems asmenims, kurių pajamos yra stabilios ir jos kyla“, – teigia „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak ekonomistų, jei infliacija šiemet bus maža, ir pajamos sėkmingai didės, gyventojų perkamoji galia šiemet augs.
„Daugelio gyventojų perkamoji galia padidės septyniais, aštuoniais procentais. Tai yra didžiausias perkamosios galios šuolis nuo 2020 metų“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis per metus pakilo beveik 130 eurų į rankas ir 2023 siekė beveik 1250 eurų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
