Lietuvos elektros tinklo operatorius „Amber Grid" šimto milijonų eurų vertės dujotiekio tiesimą į Lenkiją nusprendė patikėti kompanijai „Alvora“, su kuria jau seniai bendradarbiauja, ir jos partnerei Šiaulių dujotiekių statybai. „Alvora“ paskelbta laimėtoja nepaisant valstybės saugumo departamento perspėjimų apie jos ryšius Baltarusijoje ir Rusijoje.
„Sprendimą pasirinkti tiekėją konkurso apimtyje lėmė 84 proc. kaina, 16 proc. kiti aspektai kaip ekonominis naudingumas. Komisija ištaisė savo sprendimus, klaidas, priėmė naujus sprendimus ir esame paskelbę laimėtoją“, – sako „EPSO-G" generalinis direktorius Rolandas Zukas.
Konkurse už borto palikta kompanija „MT group" su Lenkijos partnere „Rafako", nors ir pasiūliusi 5 milijonais didesnę kainą, yra įsitikinusi, kad konkursas buvo nesąžiningas ir neskaidrus, o „Alvora" buvo proteguojama. Dėl galimai nesąžiningo jos pasiūlymo įvertinimo, kompanija skundėsi teismui, pažeidimus pripažino ir Viešųjų pirkimų tarnyba, tačiau viskas perniek.
„Mes esame eilinį kartą šokiruoti tų rezultatų. Visiškai ignoruojamas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus pasirinktas. Visi kalba sprendimus priėmę asmenys tik apie kainą, kainų skirtumą, taupymą. Mes turime aiškių įrodymų, duomenų, kad šita pirkimų procedūra nebuvo skaidri. Kai komisija ėmėsi pervertinti mūsų pasiūlymus antrą kartą, iš 15 balų liko tik 7“, – pasakoja „MT Group“ direktoriaus pavaduotojas Simonas Kunickas.
„Gal būtų geriau, jei konkurentai būtų daugiau skyrę laiko pasiūlymų gerinimui, teikę geresnes kainas. Šis projektas yra ypatingos svarbos, pats didžiausias „Amber Grid" projektas iki šiol įgyvendintų“, – teigia R. Zukas.
O štai dar vienas projektas – energetikos ministras skubiai, iki naujųjų metų, reikalauja Seimą palaiminti 300 mln eurų vertės paskolą SGD terminalo „Independence“ išlaikymui ir išpirkimui, o pristatyti projektą Seimui esą anksčiau nespėjo, nes jis dar nebuvo paruoštas.
„Aš nesutinku su tokiu spaudimu Seimo nariams, kai metus su viršumi ministerijos koridoriuose ar užkulisiuose vyksta kažkokios derybos su Šiaurės investicijų banku, seimui paliekamos 3 savaitės ir pristatomas prieš tokią dilemą. Didieji darbai vykdomi paskutinėmis dienomis ir savaitėmis. Kai šnekame apie milijonus ar dešimtis milijonų, šimtai milijonų stumiami buldozeriu“, – mano Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas.
Kol Seimas mėgina surankioti po vieną kitą milijoną biudžetininkų algoms ar pensijoms didinti, Valstybės investicinėje programoje taškomi šimtai milijonų eurų. Statyboms, pastatų rekonstrukcijoms, keliams vyriausybė kasmet išleidžia beveik pusantro milijardo eurų. Štai per pastaruosius dvejus metus šitokie didžiuliai valstybės paskelbti projektai. Kol viešąją erdvę politikai užverčia ginčais dėl centų vertės už litrą žemdirbių dyzelino nuolaidų, dešimties eurų didesnių vaiko pinigų, vyriausybė ir jos įstaigos tyliai skirsto šimtus milijonų ir beveik niekas nesirūpina, kaip ir į kieno rankas jie pakliūna. Korupcijos stebėtojai piktinasi, kad informacija apie šiuos sandorius ir jų eigą nuo visuomenės slepiama.
„Kai leidžia milžiniškas milijonines sumas, aišku, kad nėra pakankamai skaidrumo. Kai kalbame apie dideles investicijas į infrastruktūrą, statybą, tai sukelia korupcijos riziką“, – kalbėjo „Transparency international“ atstovas Sergejus Muravjovas.
„Šiuo metu vyksta galių kova. Legalių oficialių valstybės institucijų ir šešėlinių galios centrų. Vyriausybė atsisakė teikti komitetui svarbią informaciją. Anksčiau to nebuvo. Tai slapukavimas, nenoras aiškinti sprendimų parlamentui ir komitetui, tai šokiruoja“, – sako Seimo narys Vytautas Bakas.
Verslas piktinasi skaidrumo trūkumais ir valstybės valdomuose „Lietuvos geležinkeliuose“. O susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui suabejojus konkurso skaidrumu, įstrigo „Lietuvos geležinkelių“ elektrifikavimo projektas už 360 mln. eurų, kurį iki naujųjų metų ministras turi patvirtinti, o jei nespės esą gresia prarasti 200 mln. europinę paramą.
