Dėl to gyventojai priversti dar kartą lankytis pas gydytojus, prašyti ieškoti alternatyvių vaistų ir rašyti naujus receptus.
„Išrašė gydytoja antibiotikus, bet nebuvo. Trijose vaistinėse nebuvo“, – skundžiasi vienoje iš sostinės vaistinių sutikta vilnietė Aušrinė.
Neseniai savo vaikui bandė nupirkti vaistų, kuriuos skyrė gydytoja. Tačiau jų surasti sostinėje buvo neįmanoma – vaistinėse reikiamo medikamento nėra. Aušrinei teko vėl skambinti gydytojai, gaišti laiką ir prašyti, kad ši skirtų kitus antibiotikus:
„Supratau, kad tokios išeities nėra, reikia ieškoti, tiesiog kitų. Tai gydytoja greitai sureagavo ir kitus išrašė. Išsisprendė ir kažkaip nusiraminau, bet tuo momentu taip, nuvažiuoji į vieną vaistinę, nuvažiuoji į kitą ir nėra tų vaistų. Galvojau, tai kame čia reikalas, jeigu išrašė vaistus, o jų nėra.“
Ir Aušrinė tokia ne vienintelė. Tėvai ir netgi medikai internete skundžiasi, kad neturi kuo gydyti vaikų, nes dalies mažiesiems pritaikytų antibiotikų, pavyzdžiui amoksicilino, tiesiog vaistinėse nebeliko: „Kaip teks gydyti vaikus visą mėnesį, kai vaistų jau jokių nebeliko.“
Kitų antibiotikų be naujo gydytojo recepto vaistininkas parduoti negali, dėl to tėvams tenka gaišti savo laiką ir dar kartą kreiptis pas šeimos gydytoją, kuris turi ieškoti alternatyvaus vaisto.
„Išrašo vaistus, bet ligoniai pacientai grįžta vėl, todėl, kad reikia receptus keisti. Kitokios cheminės sudėties, bet irgi antibiotikų dar yra“, – teigia Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
„Šiomis dienomis dažniausiai klientai kreipiasi ir toks populiarus mūsų antibiotikas tai „ospamokso“ neturime, bet, pagal planą, jis turėtų pasiekti rinką jau lapkričio pabaigoje“, – kalba „Eurovaistinė“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė.
Tiesa, vaistų, kurių šiuo metu trūksta Lietuvoje, sąrašas dar ilgesnis: tėvai skundžiasi nerandantys vaikams skirto sirupo temperatūrai mažinti, taip pat antiuždegiminių žvakučių. Tačiau skirtingai nei antibiotikus, daugumą kitų receptinių ar nereceptinių preparatų galima iš karto pakeisti kitais, neiškėlus kojos iš vaistinės.
„Jeigu, pavyzdžiui, mes manom, kad nėra kažkokios vaistų formos, tarkim, neturime temperatūrai malšinti sirupo vaikams, tai vaistininkas gali pasiūlyti granules. Mes turime granules arba turime žvakutes. Nėra taip, kad nebūtų vaisto ligai gydyti, greičiausiai neturime tam tikro vaisto, bet jį galima pakeisti arba alternatyva, arba, jeigu kalbame apie antibiotikus, kitu vaistu tai ligai gydyti“, – aiškina R. Lipnevičiūtė.
Tiek vaistininkai, tiek medikai pirštais bado į sveikatos apsaugos ministeriją. Esą visų nepatogumų būtų galima išvengti, jei gydytojas galėtų lengvai pasitikrinti, kokių vaistų šiuo metu trūksta rinkoje ir iš karto išrašyti tinkamą receptą, o ne gaišti laiką.
„Informacija apie esamus arba nesamus rinkoje vaistus gauna farmacininkai, jie turi savo informacinę sistemą ir gali pasižiūrėti. O gydytojai, aišku, jie galėtų vvkt.lt tinklalapyje tą surasti, bet ten yra pakankamai painu ir vėlgi reikia laiko“, – sako A. Gerliakienė.
„Natūralu, kai gydytojo kabinete yra pacientas, nėra tiek daug laiko, kad jis dar turėtų laiko ieškoti, kokių tam tikrų vaistų trūksta, kad jų neišrašytų. Jeigu ši informacija atsidurtų „E-sveikatoje“ būtų žymiai patogiau“, – tvirtina Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Valdžia žada sureaguoti į medikų pastabas.
„Kaip palengvinti gydytojų darbą, tai 2023 metais, 2024 metais informacinėje sistemoje numatyti tokį palengvinimą, kad kai gydytojas išrašinėja vaistą bendriniu pavadinimu jam iššoktų informacija: žiūrėkite, šio vaisto sutikimas šiuo metu fiksuojamas Lietuvos Respublikoje“, – kalba Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Anželika Oraitė.
Itin populiaraus amoksicilino trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio valstybėse.
„Kai tam tikrų vaistų trūksta, yra galimybių jų į Lietuvą atvežti nelietuviškomis pakuotėmis. Tai ir yra daroma“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.
Užsienio ekspertai teigia, kad amoksicilino trūkumą gali lemti šį rudenį išaugęs viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skaičius.
„Gamintojai paskaičiuoja tam tikrą vaisto kiekį visiems metams ir gali būti taip, kad tiesiog tas vaistų kiek jau yra išnaudotas, o pagaminti mažai rinkai lietuviškomis pakuotėmis tikrai yra sudėtinga“, – teigia K. Nemaniūtė-Gagė.
„Tiekėjai sako, kad turi sutrikimų arba su žaliavomis, arba su pačiu logistiniu tiekimu“, – aiškina K. Nemaniūtė-Gagė.
Vaistų gamintojai priduria, kad Lietuva pasižymi itin griežta vaistų kontrole, pavyzdžiui, šiuo metu valdžia keičia preparatų kainodaros ir kompensavimo reikalavimus. Dėl to esą dalis verslo tiesiog netiekia į rinką vaistų.
„Kadangi kompensuojamų vaistų reguliavimo sąlygos griežtinamos, todėl gamintojams tampa Lietuvos rinka nepatraukli. COVID-19 išderino tam tikras tiekimo grandines, kurios dabar turi susiderinti, tokių pasekmių būna, bet viskas priklauso nuo to – kuo daugiau pasiūlos, tuo mažiau problemų“, – sako vaistų gamintojų asociacijos atstovas Darius Sinkevičius.
Konkretų sąrašą vaistų, kurių tiekimas yra sutrikęs, galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos puslapyje.
