Foksterjero kalytė Osia. Neįprasta, kad toks mažas šunelis mokosi ieškoti minų, tačiau, anot kinologų, netinkamų tam veislių nėra, skiriasi tik mokslų trukmė. Ugniagesių gelbėtojų mokyklos teritorijoje, netoli Vilniaus lietuvių pasieniečių, kinologai instruktuoja kolegas iš Ukrainos.
Pareigūnai stengiasi, kad aplinka būtų kuo panašesnė į tai, į ką Ukrainos miestus pavertė Rusijos grobuonys – imitacinius sprogmenis išdėlioja griuvėsiuose.
Pratybų metu minos be sprogdiklių, tačiau realybėje kiekviena klaida kainuotų tiek kinologo, tiek šuns gyvybę.
Tad Osiai dar teks mokytis sutramdyti savo veržlumą, visgi minas šunelis užuodžia nepriekaištingai.
Iš viso į Lietuvą dviejų savaičių pratyboms atvyko penki kinologai su šunimis. Be foksterjerės, dar keturi belgų, vokiečių ir olandų aviganiai. Nors Lietuvoje darbuojasi tik apie 200 tarnybinių šunų, o Ukrainoje – 10 kartų daugiau, pasirodo, ieškoti minų ukrainiečių šunys nepasirengę, jie moka atlikti kiek kitokias užduotis.
„Sprogstamųjų medžiagų paieška transporte, geležinkeliuose, lėktuvuose, bagažas. Ir žmonės. Minų paieškų mokomės čia“, – sako štabo seržantas Ruslanas Samoilov.
Tad šunims tenka tiesiog persikvalifikuoti. Atvažiuoti pasimokyti iš lietuvių pasiprašė patys ukrainiečiai kinologai. Įgavę patirties, grįžę į gimtinę jie apmokys ir kitus kinologus. Taip jie galės pradėti pamažu išminuoti griuvėsiais rusų paverstas teritorijas. Rusų kariai jose tyčia palieka sprogmenų, kad žūtų kuo daugiau ukrainiečių.
„Užminuotos didelės teritorijos, žmonės žūva, ūkininkai su traktoriais susisprogdina, atvažiuoja elektrikai taisyti linijų – irgi įvyksta sprogimai. Užminuota daug gyvenamųjų namų, kvartalų“, – sako R. Samoilov.
„Be šuns užduotis sunku įvykdyti, nes šuns uoslė nepakartojama, žymiai jautresnė nei žmogaus ar kito gyvūno“, – teigia kinologinės veiklos skyriaus specialistas Kęstutis Kriaučiūnas.
Kaip ir treniruojant šunį kitoms užduotims, svarbu rasti būdą keturkojus motyvuoti – skanėstais ar žaislu. Tačiau šuns reakcija į sprogmenį turi būti ištreniruota labai tiksliai.
„Tarnybinis šuo, kai aptinka sprogstamąsias medžiagas, turi jas žymėti pasyviai – neloti, nekrapštyti, nelaižyti“, – aiškina kinologinės veiklos skyriaus specialistas Lukas Bugajev.
Pasak lietuvių kinologų, šunims iš Ukrainos pratybos sekasi gerai, pažanga matoma.
„Žingsnis po žingsnio judame į priekį ir ramia sąžine juos išleisime tarnauti atgal į Ukrainą. Galės ieškoti minų, sprogmenų įvairiose vietovėse. O jų vadovybė spręs, kuriose vietovėse tikslingiausia juos naudoti“, – sako K. Kriaučiūnas.
Dar šie keturkojai minų mokysis ieškoti geležinkelyje, transporto priemonėse. Savaitės pabaigoje pasieniečiai šunis specialiu transportu nuveš atgal prie Ukrainos pasienio Lenkijoje. O iš ten jie keliaus į Ukrainą – darbuotis jau tikroje karo zonoje.
