Pabėgėliai būtų apgyvendinami ir buvusiuose globos namuose, ir mokyklų sporto salėse. Centrinė valdžia mušasi į krūtinę, kad pasiruošė ir pabėgėlių integracijai, jų aprūpinimui, bet savivalda pripažįsta – nelegalios migracijos krizės pamoka nebuvo gerai išmokta.
Buvusiuose globos namuose Vilniaus valdžia apgyvendintų apie 300 pabėgėlių iš Ukrainos, jeigu jie gelbėdami gyvybes, nuo karo bėgtų į Lietuvą. Iš viso sostinė galėtų priimti iki 3 tūkstančių pabėgėlių.
„Mažesnis skaičius, iki tūkstančio asmenų, būtų patogesnėmis sąlygomis, likusi dalis, mes jau remtumėmės turima infrastruktūra, kaip sporto salės, tai natūralu, kad sąlygos būtų higieniškos, ir atitinkančios visas normas, tik nebūtų didesnio komforto“, – teigia Vilniaus administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Patalpos tuščios, be baldų, miestas rezerve turi kelis šimtus sulankstomų lovų, miegmaišių, taip pat panašų kiekį komplektų su higienos reikmenimis, rankšluosčiais. Sako, kad prireikus, skubiai visko pirktų daugiau. O prireikti gali. Vidaus reikalų ministerija skaičiuoja, kad priimti galėtume dešimtis tūkstančių pabėgėlių.
„Galėčiau pasakyti, kad tai 30 tūkstančių, bet mes, matyt, negalėtume sustoti ties ta riba. Proporcingas pasidalinimas apgyvendinimo sąlygų iš visų savivaldybių gali būti ir 50 tūkstančių“, – sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
Bet, kaip ir per nelegalios migracijos krizę, taip ir dabar, ministerija vėl kreipiasi į savivaldybes su klausimu, kiek žmonių šios galėtų priimti. Atsakymai gerokai kuklesni, nei norai.
„Tam tikrą skaičių žmonių, bent jau iki 6 tūkstančių žmonių savivaldybės deklaruoja, kad galėtų priimti, dar apie porą tūkstančių žmonių mums pateikė viena iš ministerijų, konkrečiai kalbant apie Švietimo ministeriją, iš savo srities, tai bendroje sumoje turime apie 8 tūkstančius vietų“, – kalba V. Dmitrijevas.
Savivalda atkerta – nereikia turėti iliuzijų.
„Kad turim kažkokius savivaldybių viešbučius, savivaldybių valgyklas, ar poilsio namus. Seniai tie laikai pasibaigė, kaip žinia daugelis tų vietų parduotos, privatizuotos, verslas jose įsikūrė, ir nėra taip, kad savivaldybė X, Jonava, Rietavas ar Skuodas turi bendrabutį, kuriame nieks negyvena, tik ir laukiam, kas atvyks“, – teigia savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Tiesa, spėjama, kad ukrainiečiai pirmiausia trauktų į Lenkiją, su šia šalimi Ukraina turi bendrą sieną. O tie, kurie keliaus į Lietuvą, gali vykti ir pas gimines, ar pažįstamus, kurie jau gyvena. Jų skaičiuojama apie 30 tūkstančių.
„Esame pasiruošę, daug dirbame su nevyriausybinėmis organizacijomis, kaip atrodytų pats žmonių pasitikimas, pirminis aprūpinimas. Taip pat mums labai svarbu, kad tie žmonės iš karto gautų tam tikras paslaugas, galimybę būti užimtumo tarnyboje, įsidarbinti“, – kalba socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Vilniaus valdžia sako, kad pasiruošimui patirties įgavo ir per pandemiją bei nelegalios migracijos krizę. Nors ką darytų su žmonėmis, kurie atsidurtų sporto salėse – nežinia.
„Vyriausybė, kaip centrinė institucija pasako, koks yra planas, koks atskaitomybės principas, o savivaldos tai įgyvendina. Natūralu, kad patys nespręstume kur juos perkelti ir panašiai“, – sako Vilniaus administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Bet ar tikrai visi išmoko šias pamokas?
„Diplomatinis atsakymas, mes esame pamokyti situacijos, nuoširdus atsakymas, greičiausiai ne, nėra taip, kad atplėšiu voką, arba atsidarau seifą ir ten parašyta, ką daryti, jeigu Jonavą užplūsta tūkstantis, tūkstančiai karo pabėgėlių“, – teigia M. Sinkevičius.
Pabėgėliams iš Ukrainos nereikėtų į Lietuvą, ar Lenkiją brautis per miškus, kaip atvykėliams iš artimųjų rytų – jiems galioja bevizis režimas, Ukrainos piliečiai gali atvykti į Šengeno valstybes, neprašydami prieglobsčio, gali būti bendrijoje iki 3 mėnesių.
