Viena jų – Švedija, kurios tyrimo išvados atskleidė, kad godumas prie infliacijos visgi neprisidėjo. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad tokio tyrimo reikėtų ir Lietuvoje, nes jis leistų nustoti vadovautis nuomonėmis.
Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Dalijotės Švedijos pavyzdžiu, kai ši nusprendė išsiaiškinti, ar jos 10 procentų infliacija pagrįsta, ar ją lėmė ir verslo godumas. Išvados tarsi rodo, kad godumas ten nelabai prisidėjo. Kaip manote, kokios išvados būtų Lietuvoje, jeigu būtų toks tyrimas?
Sakyčiau, kad reikėtų paties tyrimo, kas būtų labai sveika. Vadovautis ne nuomonėmis, ne ką aš mačiau, ką girdėjau, bet kad būtų skaičiai, modeliavimas ir būtų atsakoma, kiek tai buvo išaugusių kaštų pasekmė, o kiek tai yra išaugusių kaštų plius padidėjusių pelno maržų pasekmė.
Manau, kad Lietuvoje tos išvados labai nesiskirtų. Bet būtų labai įdomu tai pamatyti.
Kas leidžia manyti, kad yra ir verslo godumo?
Gal tai nėra godumas, o noras išlaikyti savo maržą. Kai yra tikslas išlaikyti 10 ar 5 procentų pelno maržą, tai dažniausiai padidėja kaina, kuria perki iš gamintojo, iš perdirbėjo 10-15 procentų, tai norisi tuos 10 procentų išlaikyti nuo didesnės kainos. Niekas šitoje grandinėje nenori prarasti savo ankstesnių pelningumų.
Bet vėlgi labai sudėtinga kalbėti, nes matome kai kurių prekybininkų duomenis, jų pelningumai yra tikrai prastėjantys. Matome, kad prastėjantys rezultatai yra ir pas kai kuriuos perdirbėjus. Tai tikrai reikėtų tokio tyrimo, kuris galbūt atsakytų, koks yra bendras vaizdas, kiek kainų augimas yra pagrįstas kaštais ir ką daryti toliau.
Jūs jau ne pirmą kartą sakote, kad pasigendate valdžios sprendimo, aiškinantis, kodėl Lietuvoje taip stipriai brangsta, pavyzdžiui, maistas. Bet valdžia tikina, kad viską reguliuoja laisva rinka ir kištis ji negali. Kokias jūs matytumėte priemones, ko valdžia nedaro?
Sakyčiau, kad dabar labiausiai dėl aukštų kainų skauda ir skaudės patiems prekybininkams. Žmonės labiau juda į Lenkiją, ieško pigiausių alternatyvų ir matome, kad realios mažmeninės prekybos apyvartos krenta. Čia labiausiai bus pačių prekybininkų galvos skausmas, ką daryti, kaip pritraukti pirkėją, ypač kai jis darosi mažiau mokus. Šitoje vietoje labiausiai skauda.
Kitoje vietoje – viešumas, tokie tyrimai, kurie iš esmės irgi... Kuo daugiau oficialios, viešos informacijos, tuo lengviau ir žmonėms, ir valdžiai suprasti. Šitas prekybininkų nenoras kalbėti viešai neprisideda prie skaidrumo didinimo.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
