Prancūzija degalų kainų šuoliui kompensuoti mažiau uždirbantiems gyventojams skiria po 100 eurų. Lietuvos valdžia papildomų priemonių bent kol kas imtis nežada.
Šiaulių gyventoja degalinėje pilasi kuro – sako, kad pilasi nedažnai, tačiau tenka, o kuro kainų augimą pastebi bene kasdien. Apie tai kalba ir kiti gyventojai:
„Kandžiojasi… kandžiojasi. – Kainos kandžiojasi? – Taip, labai jau aukštos.“
„Tai va, ir žiūri, vos ne, kur pigu.“
„Jeigu, sakykim, kainuodavo bakas apie 20 eurų, pas mane tas vietoj zapaskės, tai, o dabar jis vis 30 eurų.“
Degalinių švietlentėse matyti, kad kainos kai kur pakilo virš pusantro euro. Dar metų pradžio 50 litrų benzino gyventojai galėjo užsipilti už kiek daugiau nei 60 eurų. O dabar norint prisipilti tokį pat kiekį gali prireikti 80 eurų.
Panašu, kad kainos augs toliau
Lietuvoje, kur infliacija perkopė 9 procentus, šildymo sąskaitos kai kur ir dvigubai didesnės nei pernai, o kuro kainos šoktelėjo virš euro šešiasdešimties, valdžia papildomų priemonių mokestinei naštai mažinti, imtis kol kas nežada.
„Mes jau esame siūlę ir nemaža dalimi ir mūsų iniciatyva buvo priimtas įstatymo paketas, kuris, pirmiausia, amortizuoja patį kainų poveikį, ir jisai bus sušvelnintas tas pirminis poveikis, kuris galėjo būti tikrai gerokai skaudesnis. Kalbame apie tam tikras kompensacines priemones. O ateityje, ar dar papildomai galėtume imtis tam tikrų priemonių, aš manau, kad tai yra diskusinis klausimas“, – teigia Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Vertinant, ką siūlo Lietuvos Vyriausybė dėl išaugančių energijos kainų, tai, iš principo, buvo sutarta su energetikos įmonėmis, kad jos ima paskolą ir tą kainos piką išdėlioja per ateinantį penkių metų laikotarpį ir dėl ko žmonėms taip drastiškai kainos nekils“, – komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministrė gyventojus ramina aiškindama, kad labai tikėtina, jog šis kainų pakylimas tęsis tik iki metų pabaigos, o dujų kainų pakilimas – iki šildymo sezono pabaigos. Vis tik gyventojų piniginės skaudžių kirčių nesulaukė Lietuvai net sumažinus PVM lengvatą šildymui ir leis įmokas išsidėlioti per ilgesnį laikotarpį.
Anot ekonomisto Mariaus Dubnikovo, toks žingsnis apskritai yra meškos paslauga gyventojams.
„Išlaidų išskaidymas yra skolų kupros didinimas ir viskas gali baigtis labai gerai, jeigu energetika, pavyzdžiui, atpigs. O kas bus, jeigu ji neatpigs? Tai yra mes turėsime kuprą ir plius dar brangią energetiką“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Vis tik ekonomikos ir inovacijų ministrė įsitikinusi – mokestinė našta turi mažėti.
„Dėl mokestinės sistemos mes turim diskutuoti dabar su šiuo biudžetu dar nėra mokesčių klausimai pakelti, bet mes, na, Laisvės partijoj ne kartą sakėm, jog norėtume, kad mokesčių našta žmonėms mažėtų, kad galbūt gyventojų pajamų mokestis būtų mažesnis, kas paliktų daugiau pinigų žmonių kišenėse“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tad lietuviai nuo šiol iš Lenkijos gali traukti ne vien tokiais pilnais vėžimais, bet ir pilnu baku degalų. Mat kol Lietuvoje kainos nesustodamos auga, Lenkija imasi priemonių infliacijos naštai mažinti. Lenkai pridėtinės vertės mokestį trims mėnesiams dujoms sumažins nuo 23 iki 8 procentų., elektrai – nuo 23 iki 5 procentų.
O akcizas kurui dar šį mėnesį bus sumažintas iki minimumo, leidžiamo Europos Sąjungoje. Socialdemokratas Eugenijus Sabutis baiminasi, kad tai nepakenktų Lietuvos ekonomikai.
„Labai greitai pasimatys, ar nebus, kaip sakant, benzino turizmo į Lenkiją. O benzino turizmas lems, kad bus lygiai taip pat ir prekių turizmas, tai bus važiuojama vėl pirkti ir maisto, ir visų kitų prekių, tai nuo to, aišku, bus geriau Lenkijos ekonomikai, mūsų ekonomikai nebus geriau“, – kalbėjo Seimo narys Eugenijus Sabutis.
Be to, anot Seimo nario, akcizus dažnai baiminamasi mažinti ir dėl kitos priežasties – esą net juos sumažinus degalinių tinklai gali nenorėti mažinti kainų.
„Ir degalų teikėjai, ir degalinės turi ir įvairias asociacijas, tai va čia gali ministerijos, ministrai susėsti su jomis pasirašyti geranoriškumo deklaracijas ir panašiai ir įsipareigojimus, kad tikrai jeigu jau valstybė sumažina kažkokį tai akcizą, kad degalinėse bus būtinai kažkiek tai centų sumažinta ir degalų kainos“, – sakė E. Sabutis.
O štai ekonomistas Marius Dubnikovas tokį Lenkijos žingsnį kritikuoja.
„Ne, nereikėtų mokytis, dėl to, kad, vis tik, jeigu yra aukštos kainos žaliavų. Reikia nepamiršti, kad šių metų biudžetas yra neigiamas, tai yra, virš 3 procentų yra disbalandas. Ir tai reiškia, kad mums reikia skolintis tam, kad finansuoti tokias veiklas kaip pensijų mokėjimas, kaip, sakykime, na, atlyginimas iš biudžeto gaunantiems valdžios atstovams, tai yra mokytojams, gaisrininkams ir panašiai“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Paremti gyventojus ėmėsi ir Prancūzija – vyriausybė paskelbė suteiksianti vienkartines 100 eurų išmokas visiems, kurie uždirba mažiau nei 2 tūkstančius eurų. Vis tik jei išsipildys artimiausios prognozės, įvairių paramų gali reikėti ir mažiau. Mat pasak specialisto, išties yra tikimybė, kad kainos ims mažėti. Kol kas ekspertai prognozuoja, kad dujos pigs balandžio ar gegužės mėnesį.
Tiesa, naftos kainų ateitis – miglota. Esą daug kas priklauso nuo koronaviruso situacijos.