Dar metams nesibaigus greičio viršijimų šiemet užfiksuota 300 tūkstančių daugiau nei pernai. Vidutinio greičio matavimo sistemas Automobilių kelių direkcija statys ir kitąmet.
Valstybinės reikšmės keliuose atsirado dar 56 ruožai, kur maksimalaus leistino greičio viršijimas gali paploninti piniginę. Lietuvoje šiuo metu iš viso veikia 81 vidutinio greičio matavimo sistema. Tai yra tris kartus daugiau nei prieš pusmetį.
O taip greičio matuoklius vertina Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai:
„Gal ir gerai, vis dėlto reikia prisilaikyti drausmės. Va, aš vairuoju 50 metų be avarijų. Ir reikia laikytis taip, kad apsaugotum save ir kitus.“
„Mažiau lakstymo, kiti laksto kaip pasiutę, dar narkotikų prisileidę. Ir dabar, kai važiavom, tai kai varė vienas, nežiūri, iš karto 100 varė.“
„Kuo daugiau, tuo geriau, mažiau bus auto įvykių.“
„Gerai turbūt, mažiau viršys greitį.“
„Kas proto neturi, tam ir tas nepadės.“
„Gerai, kad riboja greitį. Blogai, kad daug baudų man pareina.“
„Sumažina greitį, toliau vėl lekia.“
Visas naujas ir senas matavimų vietas galima rasti žemėlapyje, kurį galima lengvai surasti ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos puslapyje. Raudonai pažymėtos linijos žymi ruožus, kur nuolat yra stebimas vidutinis automobilio greitis.
„Diegiama tam, kad užtikrintų saugų eismą. Vidutinės greičio matuoklių sistemos ugdo vairuotojų įgūdį palaikyti leistiną važiavimo greitį, vengti lenkimo tose vietose, kuriose tai yra pavojinga daryti. Matavimo vietos yra parenkamos neatsitiktinai. Kelių direkcija ieško ruožų, kuriuose eismas intensyvus, nuolat įvyksta avarijos, pažeidinėjamos kelių eismo taisyklės“, – komentuoja automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Specialistai priduria, kad vidutinio greičio matuokliai tarpmiestiniuose keliuose efektyvesni nei 70 šiuo metu veikiančių momentinių matuoklių.
„Vairuotojai tose vietose, kur yra momentiniai, tose vietose ir pristabdo. Vairuotojai tuose ruožuose, kur yra įdiegtos vidutinio greičio matuoklių sistemos, laikosi leistino greičio ir važiuoja šiek tiek lėčiau nei leidžia ženklai“, – sako R. Lipkevičius.
„Mes tikime, kad vairuotojai keičiasi, o kadangi didėja tų greičio matavimo įrenginių skaičiai, tai logiška, kad tokių pažeidimų fiksuojama šiek tiek daugiau“, – kalba kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Greičio viršijimo atvejų šulinys Lietuvoje kol kas neišsemiamas. Kuo daugiau matuoklių, tuo daugiau ir įkliuvusių vairuotojų. Statistika iškalbinga: pernai per visus metus visos matavimo sistemos užfiksavo beveik 460 tūkstančių greičio viršijimų, šiemet šis skaičius dar nesibaigus metams siekia 767 tūkstančius. Tai yra 300 tūkstančių pažeidimų daugiau nei pernai. Anot kelių policijos, Lietuvos vairuotojai privalo įsisąmoninti, kad nestebimų gatvių šalyje nėra.
„Visos priemonės, kurios diegiamos užtikrinant saugumą, jos laikui bėgant turėtų pasiteisinti. Vėlgi jų pagrindinis pasiteisinimo elementas, tai, kad vairuotojai įsisavintų, kad kelių eismo taisyklės galioja visuose šalies keliuose, visose gatvėse“, – kalba V. Grašys.
Dažniausiai vairuotojai greitį viršija tarp 10-ties ir 20-ties kilometrų per valandą. Už tai jie baudžiami nuo 12 iki 30 eurų bauda. Vien šiais metais pareigūnams pavyko nustatyti daugiau nei 320-imt tūkstančių tokių vairuotojų. Rimtesni kelių eismo taisyklių pažeidimai retesni.
Naujais matuokliais ginkluojasi ne tik kelių direkcija, bet ir kelių policija.
„Dabar diegiama sistema nežymėtuose automobiliuose, greičio matavimo įrenginiai, ir jie išvažiuos dirbti į Lietuvos kelius“, – pasakoja V. Grašys.
Tame pačiame Kelių direkcijos žemėlapyje žalia spalva pažymėti ir ateities planai. Institucija planuoja įrengti dar pusšimtį vidutinio greičio matavimo sistemų. Iš karto matosi, kad Lietuvoje atsiras kelių, kur greitis bus nuolat matuojamas. Pavyzdžiui, tarp Vilniaus ir Ukmergės ar Kauno ir Prienų.
