Sostinės gyventoja Aldona štai dairosi, kuo pavaišinti svečius. Šakočiai – nepigūs, bet moteris vis tiek atidžiai studijuoja kepinių sudėtį, ieško sveikesnio varianto. Ir pripažįsta, kad didžiausią mėnesio pajamų dalį išleidžia būtent maisto produktams. Kartais – ir po 20 eurų per dieną:
„Didesnės pajamos išeina, aišku, maistui. Renkuosi kokybiškesnį maistą, neperku akcinių, vis tiek sveikata, amžius.“
Aldonai antrina ir daugiau pirkėjų:
„Maistas daugiau kainuoja, žinoma. Daugiau kas… Nieko man daugiau nereikia.“
Dar kiti sako išvis neskaičiuojantys, tik išlaidų maistui neseka dėl skirtingų priežasčių.
„Nelabai daug. Kaimynai duoda, draugai duoda ką nors ir daržovių, vaisių.“
„Neskaičiuoju. Gaunu pensiją ir tik žiūriu, kad liktų iki kitos.“
„Mano pajamos – daugiau kaip vidutinės, tai aš labai neskaičiuoju.“
Lietuva, Eurostato duomenimis, atsidūrė sąrašo viršuje pagal tai, kiek žmonės išleidžia maistui. Tautiečiai per metus maistui skiria net 2700 eurų, kai bendrijos vidurkis – 600 eurų mažesnis. Per mėnesį tai – 225 eurai. Ir pasiteisinti aukštomis maisto kainomis čia neišeina, nes duomenys rinkti darant prielaidą, kad kainos visur vienodos.
„Jeigu mes atmestume kainų įtaką ir manytume, kad visoje Europoje kainos yra vienodos, tai tokia statistika rodo, kad Lietuva pirmauja. Maistui išleidžiame daugiausiai visoje ES“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ir pačioje Lietuvoje daryti tyrimai atskleidžia, kad maistui žmonės čia išleidžia net ketvirtadalį visų pajamų. Ar tai reiškia, kad lietuviai tiesiog labai mėgsta valgyti, ar priežastys kitos? Tautiečiai spėlioja:
„Pas mus labai didelis PVM maistui. Taip neturėtų būt.“
„Tai kad kiekvieną dieną viskas brangsta.“
Ekonomistai mato kitas priežastis. Viena jų – ir kultūrinė, ir nulemta skurdžių tautiečių pajamų.
„Lietuviai valgo namie ir perka produktus parduotuvėse, todėl suma patenka į šitą eilutę. Kitos šalys, pvz., graikai, nors uždirba labai panašiai ar netgi mažiau nei lietuviai, žymiai daugiau valgo restoranuose ir kavinėse“, – pasakoja ekonomistė Jūratė Cvilikienė.
Kai žmonės pietauti ar vakarieniauti eina į kavines, maisto į nuosavą šaldytuvą natūraliai keliauja mažiau. Visgi dalis žmonių svarsto, kad apskritai į krepšelius derėtų krautis mažiau gėrybių:
„Valgyt tiek, kiek reikia. Paėmiau dabar lašišos tris gabaliukus, kiekvienas – po 150 gramų. Ir užtenka, o ne visą gabalą filė.“
O ekonomistai primena, kad lietuviai apskritai sugeba per mėnesį išleisti netgi daugiau pinigų negu uždirba. Pasak finansų ekspertų, tautiečiams dar smarkiai trūksta finansinio raštingumo: „Lietuva yra viena netaupiausių šalių, turime netgi neigiamą taupymo normą ir tai reiškia, kad tikrai apie rytdieną galvojame nepakankamai.“
Dar viena problema, žinoma, paplitusi ne tik Lietuvoje – tai maisto švaistymas. Žmonės prisiperka tiek produktų, kad nepajėgia jų suvalgyti. Paskaičiuota, kad per metus statistinis lietuvis išmeta 56 kilogramus maisto, taigi statistinė šeima, tikėtina, iššvaisto ir per šimtą kilogramų. Ekonomistai pataria, kaip būtų galima protingiau planuotis pirkinius:
„Tyrimai rodo, kad galima sutaupyti iki ketvirtadalio pajamų, skiriamų maistui, vien susidarant tvarkaraštį maisto, jį planuojant, peržiūrint spinteles, sunaudojant likučius ir taikant kitus būdus, kaip tvarkyti savo finansus išmaniau.“
Dar Eurostato tyrėjai paskaičiavo ir europiečių išlaidas maistui atsižvelgus į kainų skirtumus. Ir čia rezultatai – jau kitokie. Lietuvą iš pirmų eilučių išstumia valstybės, kuriose maistas išties brangesnis – tai Liuksemburgas, Danija, Belgija, Prancūzija ar Nyderlandai. Lietuva čia jau atsiduria tik 12 vietoje iš 28-ių. O štai prekybos tinklai atskleidžia ir kokias maisto prekes ar produktus lietuviai iš lentynų šluoja labiausiai. Ir, jeigu galvojate, kad perkamiausi yra duona ar sviestas, klystate. Pasirodo, pats skaniausias maistas lietuviams yra… kadaise egzotišku laikytas ir ne pats pigiausias bananas.
„Visą laiką bananai pirmoje vietoje. Arbūzų labai didelis pirkimas. Per keturis mėnesius nuperka tiek, kad įeina į penketuką labiausiai perkamų prekių. Iš tos vietinės mūsų virtuvės, ką mes gaminam, man pačiai buvo didelė nuostaba, labiausiai perkami vėdarai“, – teigia „IKI“ atstovė Indrė Baltrušaitienė.
„Batonas, taip pat lyderė mūsų sąraše yra spurga su įdaru ir šiemet išskirti būtų galima bulves iš TOP penketuko“, – sako „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Dar lietuviai gausiai perka cukrų, morkas, svogūnus.
