Namų nei Ukrainoje, nei Lietuvoje neturintis vyras nesupranta, kuo Lietuvos pabėgėliai skiriasi nuo ukrainiečių ir kodėl negali naudotis jiems teikiama parama ar pastoge.
„Buvo galima pagalvoti, kad Ukrainos gynėjai žuvo ir nurimdavom tik tai tuomet, kai gaudavom pranešimą, kad gynėjai laikosi“, – pasakoja pabėgęs iš Kyjivo Eugenijus Kisinas.
Tyla po apšaudymų. Tokį baisiausią prisiminimą įvardija iš Charkivo ištrūkęs 87-erių lietuvis, pulkininkas, 30 metų Lietuvos kariuomenėje dirbęs ir daugiau kaip 40 mokslinių leidinių, 9 karybos ir karo technikos žodynus parašęs Eugenijus Kisinas. Pastaruosius 8-erius metus su dukra ir žentu jis gyveno Charkive, tačiau okupantams pradėjus sprogdinti gyvenamuosius rajonus, turėjo kuo skubiau išvykti pasiėmęs tik svarbiausius daiktus. Ir visgi labiausiai Eugenijus bijojo okupacijos ir rusų vykdomo žmonių genocido.
„Aš nenorėjau pakartoti savo žydų tautybės tėvo likimo, kurį 45 metais išlaisvino amerikiečiai iš Dachau stovyklos. Išnešė ant rankų, todėl, kad jis svėrė tik tai 34 kilogramus“, – pasakoja Eugenijus.
Eugenijus pasakoja, kad pasislėpti galimybės jis neturėjo – neįgaliojo vežimėlyje sėdintis vyras iš 11 aukšto net į slėptuvę nusileisti negalėjo. Ne ką mažiau kančių teko patirti ir norint pasiekti Lietuvą – stebuklo dėka iš tūkstantinės minios pavyko patekti į traukinį, vykstantį iš Charkivo. Nors ir Ukrainos Lenkijos pasienį Eugenijus prisimena su siaubu.
„Baisu buvo žiūrėti, kad tam šaltyje, tam vėjyje stovi moteriškės su kūdikiu ant rankų. Kaip ji jaučiasi“, – sako Eugenijus.
Eugenijui pasiekti Lietuvą padėjo jo buvę mokiniai – karininkai ir kiti lietuviai savanoriai. Tačiau jau būdamas mūsų šalyje pabėgėlių registracijos centre Eugenijus išgirdo nemalonią žinią. Jo pasas lietuviškas ir lietuvių ten neregistruoja, tad jokių lengvatų, kaip ukrainiečiai, jis gauti negali.
„Važiuoti transportu nemokamai, įvairios pašalpos ir taip toliau. Jiems suteikiamas kažkokiu būdu būstas, tegul laikinas, metams ar kažkiek, o man to nėra. Ir aš noriu užduoti klausimą kuo skiriasi Lietuvos pabėgėliai nuo ukrainiečių?“, – kalba Eugenijus.
Eugenijus su dukra ir žentu šiuo metu glaudžiasi vienų geranoriškų vilniečių namuose. Ten jie galės apsistoti dar maždaug mėnesį. Eugenijus yra Lietuvos pilietis, tad gauna lietuvišką pensiją. Tačiau labiausiai bijo dėl gyvenamosios vietos – neva jei per mėnesį jos nesusiras, atsidurs gatvėje.
„Bėgant iš Ukrainos, Lietuvos savanoriai man įteikė Lietuvos vėliavą, tai kas man tada beliks? Apsisiausti Lietuvos vėliava, pasiimti plakatą, kur būtų parašyta: gelbėk, Lietuva“, – sako Eugenijus.
Pagalbą ir paramą Eugenijui ir jo šeimai, kurie į Lietuvą atvyko taip, kaip stovi, teikė paramos fondas „Saulės smiltys“ ir Lietuvos karinininkai. Fondo vadovė sako, kad situacija išties neeilinė.
„Nei čia neliko nieko, nei ten neliko nieko, o kai reikėjo registruotis jis gaunasi turintis lietuvišką pasą, kaip ir ne pabėgėlis“, – teigia „Saulės smiltys“ fondo vadovė Marija Dubickienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai aiškina, kad iš okupanto siaubiamo Charkivo pabėgusiam garbaus amžiaus lietuviui daugiau niekuo padėti negali.
„Kai grįžta į Lietuvą, tai natūralu kaip Lietuvos pilietis jis atgauna visas teises tos, kurios priklauso čia nuolat gyvenantiems Lietuvos piliečiams“, – aiškina T. Kavaliauskas.
Anot Marijos Dubickienės, geriausia būtų Eugenijų perkelti į Kauną, kur jį galėtų globoti Lietuvos karininkai.
„Jam reikalingas būstas, kur galėtų jis gyventi su neįgaliojo vėžimėliu, tai yra greičiausiai pirmas aukštas arba su pandusais specialiais, kad įvažiuotų, taip pat kelių asmenų globojimas, kad padėtų jiems susiorientuoti visoj šitoj aplinkoj su medicina“, – sako M. Dubickienė.
O į Lietuvą nuo karo pabėgę ukrainiečiai tik atvykę yra aprūpinami būstu, maisto produktais, higienos priemonėmis. Taip pat jie gali kreiptis į savivaldybę ir prašyti socialinės paramos, pavyzdžiui, vienkartinės, tikslinės, periodinės, sąlyginės pašalpos.
„Tokių savivaldybių tikrai nemažai Lietuvoje, kurios atskirais sprendimais priima dėl paramos ukrainiečiams tam tikrų sumų išmokėjimo“, – teigia T. Kavaliauskas.
Vėliau ukrainiečiai gali įgyti ir teisę į piniginę socialinę paramą. Ukrainos karo pabėgėliams Lietuvoje suteikiama laikinoji apsauga vieniems metams. Prireikus ji galės būti pratęsta dar vieniems.
