Būsimoms žiemos sąskaitoms taupo net ir tie, kurie pinigų nestokoja – indėliai sąskaitose toliau pučiasi. Ekonomistai tikina, kad tai – tik pradžia, mat sulaukę šildymo sąskaitų, žmonės išlaidas ims karpyti dar labiau.
Panevėžio turguje moteriškais rūbais prekiaujanti Auksė pastebi – sulig rudeniu pirkėjų srautas nyksta akyse.
„Ateina ir svarsto, ar reikia, ar nereikia šito daikto. Rūbą ar plonesnį, ar storesnį. Sako – pagalvosim, apsvarstysim, gal kitą mėnesį“, – kalba pardavėja Auksė.
O dar neseniai atsipalaidavimas liejosi per kraštus.
„Vasarą, kai buvo karšta, sakė – duokit lino, apsirengsim, atostogos. Ruduo – viskas“, – sako Auksė.
Apie tai, kad elektros kainos ir būsimos šildymo sąskaitos verčia atsisakyti kai kurių prekių ar pramogų, pasakoja ir sutikti pirkėjai:
„Užeidavom pavalgyt į šašlykines kokias, visur. O dabar – niekur. Kukliai namuose.“
„Šiandien vyras pirko mažesnio galingumo lempeles, kad mažiau elektros suvartotų. O nekasdieninio vartojimo prekėms – irgi. Vaikštom po turgų, ieškom, kas pigiau.“
„Norėčiau nueiti į koncertą, teatrą, bet nėra sąlygų visai.“
„Kadangi dirbu prekyboje, pastebim mažesnį žmonių srautą, mažiau perka, kiekvienas paskaičiuoja, ar gali tai sau leisti.“
„Nebūtinas prekes. Pramogas truputį apribojom, rūbų – nebe tai, ko nori, užtenka, ko reikia.“
„Žiūri, kad būtų su akcija, daugiau nusiperki tam kartui.“
Mažėjančias žmonių išlaidas rodo ir „Swedbanko“ klientų kortelių duomenys. Nors 20 proc. perkopusi infliacija verčia žmones net perkant tiek pat išleisti daugiau pinigų, rugpjūtį išlaidos mažėjo penkiais procentais.
„Penki procentai tikrai nerodo didelės dramos, bent kol kas, nematom krizės didelės. Bet tai įrodymas, kad klestėjimo periodas, kurį matėme praeitais metais, jau baigėsi“, – sako ekonomistė Greta Ilekytė.
Pasak Statistikos departamento, žmonės perka vis mažiau garso ir vaizdo įrangos, elektrinių prietaisų, baldų, juvelyrikos, poilsio prekių.
„Gyventojai pradeda taupyti nebūtiniausioms reikmėms, prekėms – namų apyvokos prekės, rūbai, aksesuarai. Kita vertus, būtiniausioms reikmėms – maistui, sveikatos išlaidoms – kol kas didelių pokyčių nematome“, – tvirtina G. Ilekytė.
Visgi, apibendrinti Statistikos departamento duomenys rodo, kad tautiečiai šildymui santaupas kaupia ir maisto sąskaita:
„Maistui, kam daugiau pensininkas taupys, maistui tiktai.“
„Viskam – ir maistui, ir rūbams, nes reikia žiūrėti, kaip išgyvensim žiemą.“
„Ir maisto atžvilgiu, ir drabužių.“
„Visos tendencijos rodo, kad gyventojai labai aiškiai ir konkrečiai įjungia taupymo variklį“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ir jungia jį ne tik skurstantieji. Prasidėjus Rusijos karui kiek aptirpę žmonių indėliai bankuose vėl auga – vėl viršija 20 mlrd. eurų.
„Nepaisant to, kad ta dalis gyventojų turi finansinių išteklių vartojimui, jie dirbtinai stabdo pirkimus, nes tikisi ir planuoja, kad ekonominė situacija blogės ir tokiu būdu jie kaupia kapitalą krizei ir ruošiasi sunkmečiui“, – aiškina A. Izgorodinas.
O tai, pasak ekonomisto, ne pabaiga.
„Ypač spalio mėnesį matysime gerokai rimtesnį mažmeninės prekybos kritimą, bet to, kritimo struktūra liks panaši, kaip šiuo metu. Žmonės toliau mažins maisto pirkimus, matysime daugiau kategorijų, kalbant apie ne pirmo būtinumo prekes“, – sako A. Izgorodinas.
Ekonomistai primena – peržiūrėti savo išlaidas ir sukaupti finansinę pagalvę išties būtina.
„Gyventojai maždaug trečdalį maisto, kurį nusiperka, išmeta. Reiktų turėti įprotį eiti į parduotuvę su pirkinių sąrašu, tiksliai pagalvoti, ko reikia. Svarbiausia, kai nusiperkame maistą ar prekes – suvartoti“, – kalba G. Ilekytė.
Pasak Statistikos departamento, per 40 proc. žmonių mano, kad jų šeimos finansinė padėtis per metus suprastėjo. Per mėnesį tautiečių nuotaikos pablogėjo penkiais procentais.
