Lietuva – sankcijų apėjimo schemos viršūnėje: Landsbergis paaiškino, kodėl

Atrodo, griežta Lietuvos pozicija Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu žodžiais bei noras nutraukti bet kokius ryšius su šiais režimais niekam dvejonių nekelia, tačiau realybėje yra visai kitaip.

„Mūsų tarnybos turi duomenų, kad dalis prekių, kurios važiuoja iš Vakarų Europos per Lietuvą, kurios skirtos Centrinės Azijos šalims, išbyra Rusijoje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Edwardas Lucasas: toksiška Rusijos politika pasiekė virimo ribą

Putino iliuzija: pareiškė, kad per maištą „armija ir žmonės nebuvo su sukilėliais“

Danilovas: Rusija žlugs, nes taip sutvertas pasaulis

Dar prieš kelias savaites vokiečių dienraštis „Die Welt“ paskelbė, kad nors Rusijai ir galioja sankcijos įvairioms prekėms, bet ji tas prekes gauna iš Vakarų. Pirmoje vietoje pagal apimtis atsidūrė pati Vokietija, tačiau antra pozicija atiteko Lietuvai.

Dienraščio skaičiavimais, pernai per 9 mėnesius per mūsų šalį į Rusiją galėjo patekti dvejopos paskirties prekių už beveik 1,5 mlrd. eurų.

„Na, garbės nedaro, yra apie daug ką pamąstyti tiek Lietuvai, tiek ir kitoms ES šalims“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Mūsų duomenimis, absoliuti dauguma įmonių yra nelietuviškos, tai yra nelietuviškos kilmės prekės“, – tikina A. Armonaitė.

Panašią žinutę į pasaulį šiomis dienomis išleido ir „Laisvosios Europos radijas“. Jis aprašė schemą, kad rusų geidžiamų prekių gauna per tarpininkų grandinę, kurios viena iš dalių – ir Klaipėdos uostas. Anot tyrimo, kazachai ar kirgizai užsisako Vakarų prekių ir jos per Lietuvą ar kitas regiono valstybes keliauja į Rusiją.

„Mes, logistikos požiūriu, esame patogiausia valstybė dėl to, kad turime labai ilgą sieną su Baltarusia, daug kirtimo taškų, mazgų, per kuriuos galima vežti. Tai mes esame visada pirmasis pasirinkimas“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Dabar Lietuvos Vyriausybė įvedė nacionalines sankcijas – uždraudė eksportuoti ir reeksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis.

„Mes norime, kad Lietuvos teritorija nebūtų naudojama tokiems galimiems apėjimams ir šešėlinei prekybai, dalis tų prekių taip pat gali atsidurti karo zonoje“, – teigia A. Armonaitė.

Dvigubos paskirties prekės naudojamos ir civiliniame gyvenime, bet kartu ir karo srityje. Pavyzdžiui, įvairios mikroschemos, montuojamos buitinėje technikoje, gali būti panaudotos tiek rusų šarvuočiuose, tankuose, tiek ir, pavyzdžiui, karių naudojamose racijose, jau nekalbant apie bepiločius orlaivius ar įvairias raketas.

„Reikėtų tokius sankcijų paketus derinti su kitomis ES šalimis, nes vienas lauke – ne karys. Ir jeigu ne per Lietuvą, tos prekės tada pateks per kitas šalis, per kaimynines – Latviją, Estiją, Lenkiją, per Rumuniją, per Turkiją daug to srauto, tai klausimas, ką mes norime pasiekti“, – svarsto ekonomistas Ž. Mauricas.

Tiesa, dar anksčiau kilus skandalui dėl Lukašenkos trąšų eksporto per Lietuvą, politikai aiškino, kad sankcijas gali įvesti tik Europos Sąjunga, nes rinka yra bendra. O Lietuva viena neva nieko negali padaryti. Bet dabar, pasirodo, kad gali.

„Tai nėra sankcijos dėl to, kad sankcijas apima jau regioninis arba europinis sprendimas. Kadangi tai susiję su eksportu į trečiąsias valstybes ir prekių, kurios nėra tiesiogiai sankcionuotos, mes turėjome konsultuotis su Europos Komisija. Tos konsultacijos vyko, gavome patvirtinimus, kad turime teisę tai daryti, dėl to tie sprendimai yra priimti“, – sako G. Landsbergis.

„Apskritai, tai europinis sprendimas būtų efektyviausias, kad per Latviją, Suomiją, netgi Norvegiją tokios prekės paskui nevažiuotų. Paraleliai siekiame europinio sprendimo. Aš manau, kad Lietuva gali būti pirmoji, kuri tą padarys ir kiti paseks mūsų pavyzdžiu“, – teigia A. Armonaitė.

Kaip ir anksčiau TV3 žinios skelbė, lietuviškos įmonės vis dar dirba ir su pačia Rusija tiesiogiai. Eksportas iš mūsų šalies į Rusiją kiekvieną mėnesį sudaro apie 200 milijonų eurų. Politikai svarstė, ar nederėtų viešinti tokių įmonių pavadinimų, taip sukuriant savotišką gėdos lentą, tačiau jų kalbos darbais, bent kol kas, nevirto.

Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.