Kinija kartoja, kad dėl santykių blogėjimo kalta Lietuva ir būtent ji turi taisyti klaidą – pervadinti Taivano atstovybę. Ekonomikos ir inovacijų ministerija nukentėjusiam verslui žada lengvatines paskolas, tačiau įmonės dėl Kinijos uostuose stojusių konteinerių jau skaičiuoja milijoninius nuostolius. Verslo asociacijos tikina, kad apie naujas stambių užsienio kompanijų investicijas Lietuva nuo šiol galės tik pasvajoti.
Prie saldžių desertų – kartūs žodžiai. Kinijos ambasadoriaus Vilniuje nebėra nuo lapkričio, šiai atstovybei vadovauja žemesnio rango diplomatas, o jis žurnalistams jau antrą kartą gyvai kartoja, kad Lietuva turi taisyti savo klaidą ir Taivano atstovybę pervadinti į Taipėjaus. Tiesa, diplomato komentaro parodyti eteryje negalime.
Kaip ir prieš mėnesį, taip ir šiandien kinai spaudos konferencijas rengia pagal savo supratimą. Kaip tik dabar, už šių sienų, dvišalius santykius komentuoja laikinasis reikalų patikėtinis, tačiau žurnalistams nei vaizdo, nei garso įrašų daryti neleidžia. O patikėtinis už durų kartoja – Lietuva pažeidė „vienos Kinijos“ principą, tad stojęs eksportas neturėtų nieko stebinti.
„Daugybė Kinijos įmonių nebelaiko Lietuvos kaip patikimos prekybos partnerės. Kai prarandi pasitikėjimą, tai normalus rinkos atsakas“, – teigia laikinasis reikalų patikėtinis Qu Baihua.
Kartu diplomatas tikina priešingai – kad Kinija visai netaiko Lietuvai ekonominių sankcijų, o verslo sunkumai neva – tik sutapimas. Esą dėl problemų verslininkai gali kreiptis į Kinijos institucijas. Jis ragina lietuvius ir toliau investuoti Kinijoje, bet kartu aiškina, kad Lietuva, konflikte prašydama Vakarų paramos, dvišalių santykių krizę bando paversti Kinijos ir visos ES problema. Dar jis ragina nediskriminuoti Kinijos investicijų ir nelaikyti jų grėsme nacionaliniam saugumui.
„Tai sunkūs laikai dvišaliams santykiams ir atsakomybė dėl to yra ne Kinijos“, – sako Q. Baihua.
Panašius įspėjimus Lietuvai jau pora mėnesių kartoja ir Kinijos užsienio reikalų ministerija.
„Raginame Lietuvą nuoširdžiai laikytis pagrindinių tarptautinių santykių normų, nuoširdžiai vykdyti įsipareigojimus ir kuo greičiau ištaisyti neteisėtus veiksmus, kurie daro žalą Kinijos suverenitetui ir esminiams interesams“, – kalba Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas.
Kol Kinija baudžia Lietuvą dėl Taivano atstovybės, mūsų šalies verslininkai jau skaičiuoja milijoninius nuostolius. Šilutėje įsikūrusi įmonė gamina durpių substratą, jį eksportuoja į 70 valstybių, taip pat – ir Kiniją. Tačiau kaip dabar reikės suktis iš padėties, vadovas nežino.
„Konteinerių, kurie jau nuplukdyti į Kiniją, negalime išmuitinti, jie stovi tenai. Tai reiškia, mes mokame prastovas konteinerių linijoms, negrąžiname tuščio konteinerio atgal ir mokame prastovas uoste. Tai didžiuliai pinigai. Mūsų skaičiavimais, sausio pradžioje suma bus perkopusi milijoną eurų tiesioginių nuostolių“, – sako „Šilutės durpių“ vadovas Kazimieras Kaminskas.
Verslo asociacijos tikina, kad dėl stojusio eksporto ir užsienio šalių, ypač – Vokietijos, grasinimų nutraukti gamybą Lietuvos gamyklose, žala visai ekonomikai gali būti milijardinė.
„Atmetus mažutes įmones, kur po vieną, du žmones dirba, apie 70 proc. įmonių vienaip ar kitaip susijusios su Kinija. Tai reiškia, kad tai – visos Lietuvos ekonomikos pagrindas“, – sako Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos vadovas Sigitas Besagirskas.
Dėl gamybos linijų trukdžių trauktis iš Lietuvos rimtai svarsto daugybę darbo vietų čia sukūrusios Vokietijos milžinės „Continental“, „Hella“. Būtent Vokietijos saitai su Kinija – itin glaudūs.
„Manau, Vokietija pasirinks pragmatišką kelią, o ne ideologinį kelią, kokį pasirinkom mes“, – teigia S. Besagirskas.
Prieš keletą metų apie pasaulinių kompanijų investicijas svajojantys entuziastai kompiuteriniame žaidime, Kruonyje statė „Tesla“ gigafabriką ir taip bandė patraukti milijardieriaus Elono Musko dėmesį, tačiau dabar tokios svajonės dar toliau nuo realybės.
„Aš savęs klausiu – ar tai, kas dabar vyksta, prisideda prie Lietuvos gerovės, prie žmonių gerovės? Pasekmės labai skaudžios šiandien. Bus labai gaila prarastų pozicijų, kurias išsikovojome per ilgą laiką“, – sako K. Kaminskas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sulaukė Vyriausybės palaiminimo teikti pagalbą nukentėjusiam verslui.
„Iš viso apyvartinėms paskoloms planuojame skirti 130 mln. eurų ir jas administruos „Invega“, – kalba ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Ką šie pinigai gali padaryti – šiek tiek atpiginti paskolas. Bet reikia suprasti, kad įmonės, kurios eksportuoja į Kiniją, yra didelės, patikimos ir jos neturi problemų pasiskolinti pigiai. Tų 130 mln. efektą vertintume apie nulį“, – sako S. Besagirskas.
Dar šešis milijonus eurų ministerija siūlo naujų verslo rinkų paieškai.
„Su 6 mln. mąstyti, kad per vieną dieną Kiniją pakeisim į Pietų Korėją, Mozambiką ar Meksiką, yra labai naivu“, – tikina S. Besagirskas.
Visgi tiesioginių verslo nuostolių, jau patirtų dėl įstrigusių krovinių, valdžia kompensuoti neskuba.
„Mes girdime šitą verslo lūkestį, tačiau reikia daugiau diskusijų Vyriausybėje, nes ne visiems atrodo, kad tai svarbu. Mes tęsime diskusijas“, – teigia A. Armonaitė.
Politikos ekspertai svarsto, kad vertybine prasme Lietuvos sprendimas palaikyti Taivaną teisingas, tačiau Vyriausybė privalėjo numatyti, kad Kinija imsis bausti Lietuvą ir turėjo parengti atsarginį planą.
