Pirmosios vakcinos dozės Lietuvą pasiekti turėtų po Naujųjų, tačiau masinis skiepijimas prasidės gerokai vėliau. Specialistų klausėme, kada anksčiausiai ir kas gautų skiepą.
Kol pasaulis nekantriai laukia, kada skubos tvarka bus patvirtina vakcina nuo koronaviruso, vaistininkas Mindaugas jau ruošiasi naujovei – žmonių skiepijimui vaistinėje. Planuojama, kad skiepytis vaistinėse bus galima nuo kovo mėnesio.
Skiepą žmonės gaus ne tik nuo gripo ar erkinio encefalito, bet ir nuo koronaviruso. Tiesa, skiepyti vaistinėse galės tik tie vaistininkai, kurie išsilaikys specialius teorinių ir praktinių žinių egzaminus.
„Tai yra pirmosios pagalbos teikimas, vaistų sudavimas, aišku, reikės pačios procedūros mokytis, kaip yra skiepijama, kaip reikia teisingai suleisti vaistus, kaip nepažeisti sudėtingų struktūrų. Na, ir aišku visų tų atliekų tvarkymo procedūrų – kaip elgtis su panaudotais švirkštais su panaudotomis atliekomis“, – sako vaistininkas Mindaugas Rutelė.
„Tai vyktų labai privačiai. Žmonės užsidarytų į tokią mini kliniką, užsitrauktų užuolaidas, dezinfekuotų rankas. Tas vakcinavimas tikrai nėra sudėtingas. Daugelyje šalių jau seniausiai tai daroma. Ir tada jau vaistininkas suleidžia tą skiepą ir viskas“, – pasakoja „Eurovaistinės“ atstovė Laura Bielskė.
Iki šiol skiepytis žmonės galėjo tik gydymo įstaigose, tačiau galimybė skiepytis vaistinėse ypač svarbi koronaviruso kontekste – tai leis paskiepyti daugiau gyventojų per trumpesnį laiką.
„Mes matome, kad į vaistinę patekti kur kas lengviau negu pas gydytoją. Tai jeigu mes galėsime būti tie, kurie padėsime žmogui kuo greičiau gauti vakciną, tai mes tikrai atveriam rankas, duris ir sakome – kuo greičiau tai leiskite daryti“, – teigia L. Bielskė.
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikisi, kad pirmosios COVID-19 vakcinos dozės Lietuvą pasieks jau sausį. Tiesa, jis sako kol kas negalintis patvirtinti, kad tikrai bus galima skiepytis vaistinėse.
„Viskas priklausys nuo to, kuri vakcina atkeliaus pirma. Jeigu tai bus ta, kuriai nereikia ypatingai griežtų sąlygų, tai galėsime naudotis įprastine infrastruktūra. Jeigu vis tiktai reikės vakcinai ypatingų laikymo sąlygų, tai teks adaptuoti šitą strategiją ir ieškoti būdų kaip išlaikyti šalčio grandines, nes tai reikš, kad mes labai plačiai jos išdalinti negalėsime“, – kalbėjo laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Kad platesniu visuomenės vakcinavimu metų pradžioje nė nekvepia, sako ir imunologas Mindaugas Stankūnas. Anot jo, eilinis lietuvis vakcinos nuo koronaviruso gali tikėtis tik kitų metų antroje pusėje.
„Pirmiausia tos vakcinos, kur atkeliaus, bus greičiausiai naudojamos vakcinuoti rizikos grupes ir specialius darbuotojus, pirmiausia, gydytojus, slaugytojus, kurie susiduria tiesiogiai su COVID-19 infekuotais žmonėmis. Aš manau, kad mes turėtume kalbėti apie tą masinį vakcinavimą, kai bus jau tikrai žmonių daug Lietuvoje skiepijama, jau link vasaros“, – sako imunologas Mindaugas Stankūnas.
Skiepijimas nuo koronaviruso nebus privalomas ir žmonės patys galės apsispręsti, nori jie skiepytis ką tik išrasta vakcina ar ne. Dalis sostinės gyventojų skiepus nuo koronaviruso vertina skeptiškai:
„Aš netikiu ta vakcina, netikiu ta korona. Paprastas gripas. Nuo gripo niekada nesiskiepijau ir nuo koronos nelabai noriu skiepytis.“
„Aš ne prieš vakcinas. Skiepyčiausi, jeigu būtų patikimos vakcinos.“
„Čia yra farmacininkų biznis. Galima sakyti, ta korona kaip ir yra, kaip ir nėra. Ji mutavusi, nemutavusi. Bet, sakyčiau, čia yra farmacininkų biznis.“
„Pabandysiu, jeigu užteks tų skiepų visiems.“
„Ne, tikrai nesiskiepysiu. Nežinau, jeigu susirgsiu, tai susirgsiu, o skiepo tikrai nedarysiu. Nežinau, aš netikiu šitais skiepais.“
„Dar nenusprendžiau, žinokit.“
Tačiau tam, kad susiformuotų kolektyvinis imunitetas, reikia paskiepyti apie 70 procentų Lietuvos gyventojų, t. y. kiek daugiau nei du milijonus žmonių.
„Mes turime labai suprasti, kad ta vakcina tai yra tarsi bilietas atgal sugrįžti šį normalų gyvenimą, nes kol nebus tų medikamentinių priemonių, efektyvių vaistų, veikiančios efektyviai vakcinos, mes ir turėsime tokį, kaip pasakyti, aš pasakysiu paprastai, gyvensime nuo karantino prie karantino“, – pasakoja M. Stankūnas.
Lietuva vakcinų pirkimą vykdo centralizuotai su Europos Komisija ir šiuo metu jau yra pasirašiusi pirkimo-pardavimo sutartis su penkiomis biotechnologijų milžinėmis. Pagal šias sutartis, Lietuva įsipareigojo nupirkti daugiau nei 7 milijonus vakcinos dozių iš visų penkių gamintojų. Tam numatyta skirti 120 milijonų eurų.
„Iš kiekvienos vakcinų platformos bent jau po du gamintojus reikia pakviesti, su jais sudarinėti sutartis tam, kad pataikytumėme elementariai į tas veiksmingas vakcinas. Kadangi jeigu pirksime pusę, kas trečią ar tik vieną iš jų, galime elementariai nepasirinkti tos, kuri sėkmingai finale užregistruos“, – teigia Vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.
Nors Lietuvai tiek vakcinos dozių nereikia, atsisakyti jų Lietuva jau nebegalės, tačiau perparduoti ar padovanoti kitoms šalims – taip.
„Tai yra privilegija, kad mes galime rinktis iš kelių. Yra šalių, kurios iš nieko neturi ką rinktis, tai tada bus galimybė tokias vakcinas parduoti kitoms šalims“, – kalbėjo A. Veryga.
Pigiausiai – vos už 2,5 euro – vakciną parduoda Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi farmacijos gigantė „AstraZeneca“. „Curevac“, „Sanofi“ ir „Janssen Pharmaceutica“ vakcinos kaina siekia apie 10 eurų, 5 eurais brangesnė „Pfizer“ vakcina.
Na, o brangiausia kol kas „Modernos“ vakcina – viena dozė įvertinta 20 – 30 eurų, tačiau su „Moderna“ Lietuva sutarties nėra sudariusi.
Visgi, kad vakcina pasiektų Lietuvą, ją patvirtinti turės Europos vaistų agentūra. Labiausiai pažengusios kol kas „Pfizer“ ir „Astrazeneca“ vakcinos, tačiau kokį kiekį jų gausime artimiausiu metu – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba neatskleidžia.
„Iš „BioNTech“ ir „Phizer“ Lietuvai apskritai yra numatyta 1,24 milijono dozių. Tai čia yra bendras skaičius, kurį Lietuva įsigyja. Kadangi tai yra dvi dozės vienam pacientui, tai yra 620 tūkstančių pacientų reikalingas kiekis. Bet jis bus pristatomas pradedant šių metų pabaiga arba kitų pradžia ir per kitus metus“, – kalbėjo G. Andrulionis.
Beje, Jungtinės Valstijos savaitgalį oficialiai patvirtino ir vaistą koronavirusui gydyti – tai „antikūnų kokteilis“, ant kojų atsistoti padėjęs ir pačiam Donaldui Trumpui. „Regeneron“ „antikūnų kokteilis“ skirtas nesunkia forma sergantiems ligoniams.
Vaistas veikia viruso paviršiaus baltymą ir neleidžia užkrėsti žmogaus ląstelių, tačiau kol kas juo gydysis tik amerikiečiai. Iki sausio pabaigos „Regeneron“ tikisi pagaminti 300-us tūkstančių „antikūnų kokteilių“. „Regeneron“ vaistas yra jau antrasis sintetinis „antikūnų kokteilis“, pelnęs skubų patvirtinimą. Panašus vaistas, kurį gamina „Eli Lilly“, buvo aprobuotas prieš dvi savaites.
