centai

Seimas apsisprendė, kad nuo kitų metų gegužės pirkėjai negaus grąžos smulkiomis 1 ir 2 centų monetomis, o pirkinių krepšelio ar paslaugų suma bus apvalinama į didesnę arba mažesnę pusę. Kai kurie gyventojai jau dabar guodžiasi, kad centai kišenę spaudžia, todėl geriau būtų, jei jų neliktų visai. Tačiau neabejoja, kad tuo pasinaudos prekybininkai – esą pirkėjai nesutaupys, o prekės ir paslaugos brangs. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB)  planuoja rengti informavimo kampaniją. „Lietuvos bankas aktyviai vykdys išsamią informavimo kampaniją apie galutinio prekių ar paslaugų krepšelio sumų apvalinimą atsiskaitant grynaisiais pinigais.

Estijos ministrų kabinetas ketvirtadienį pritarė įstatymo projektui dėl 1 ir 2 centų monetų poreikio mažinimo dėl reto jų naudojimo, brangios gamybos ir didelio apyvartos poveikio aplinkai. Įstatymu būtų įtvirtintas pirkinių krepšelio galutinės sumos apvalinimas atsiskaitant grynaisiais iki artimiausių 5 kartotinio.

Ketvirtadienį Seimas galutinai, pritarė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo projektui ir lydimųjų teisės aktų pakeitimams, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.

Antradienį Seime po svarstymo pritarta Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektui, kuriuo sprendžiamas klausimas dėl 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymo atsiskaitant grynaisiais pinigais – prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą siūloma apvalinti. „Už“ įstatymo projektą svarstymo stadijoje balsavo 61, susilaikė 29, „prieš“ 16 parlamentarų.

Metų pradžioje su pilnais maišais smulkių monetų į bankus suplūdo taupyklių turėtojai. Žmonės neša keisti ir metus taupytus centus, ir atsitiktinai gatvėje surinktas monetas. Vienas vilnietis ir eksperimento ėmėsi – į taupyklę vyras meta gatvėje besimėtančias monetas. Vilnietis pasakoja, jog per metus centų galima prisirinkti tiek, kad užtenka net ne vienam kavos puodeliui, ar paaukoti kilniam tikslui.

Visiems ne kartą iš rankų yra iškritusi vieno ar dviejų centų moneta, o galbūt ir didesnė. Tačiau žmonės ne visada pasilenkia tos monetos pakelti, nes, matyt, mano, kad neapsimoka. Vilnietis Gabrielius Edvinas Klimenka jau septynerius metus tęsia savo sugalvotą eksperimentą „Dėl cento nesilenksiu?“. Šio eksperimento tikslas yra pasilenkti prie kiekvieno gatvėje rasto cento. Rezultatai išties stulbinantys – surenkama nemenka suma.

Seimui antradienį teikiamas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektas. Juo siūloma apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.  Kainas apvalinti numatoma nuo 2025 metų gegužės, kai verslas jau bus prisitaikęs dirbti su išmaniaisiais kasos aparatais.

Seimui svarstant Lietuvos banko (LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Vyriausybė tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui.

Atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų ir apvalinti kainas Lietuva galėtų jau po mažiau nei 2 metų. Lietuvos bankas toliau aiškina, kad smulkūs centai valstybei daro tik nuostolį, žmonės juos išmėto ar kaupia namie, nes nenori nešiotis ir plėšyti piniginių. Visgi patys pirkėjai, nors ir skundžiasi centais, mano, kad prekybininkai nenusiskriaus ir sugebės kainas apvalinti savo naudai. Planui nebekaldinti vieno ir dviejų centų monetų nepritaria ir smulkusis verslas bei profsąjungos.

Žadama, kad nuo 2025 metų atsiskaitant grynaisiais, jūsų prekių krepšelio suma bus apvalinama iki 5 arba 10 centų. Lietuvos bankas tikina, kad šis sprendimas padės sutaupyti ir sumažinti 1 ir 2 centų monetų cirkuliaciją apyvartoje, šių monetų bus kaldinama mažiau, o galiausiai jų iš viso neliks apyvartoje. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovė Edita Lisinskaitė teigė, nuo 2025 metų gegužės 1 d. žadama pradėti apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą.

Rugsėjį bus aišku, ar nuo 2025 m. Lietuvoje nebebus duodama grąža 1 ir 2 ct monetomis. Specialistai tikina, kad gyventojams nereikėtų nerimauti, kad dėl to didės kainos. Vis tik už plastikinius maišelius kartais teks pakloti daugiau, o kartais už juos išvis nereikės mokėti. Svarbu tai, kad vienais atvejais mokėtina suma būtų apvalinama pirkėjo naudai, kitais atvejais – prekes ar paslaugas teikiančios įmonės naudai.

Lietuvos bankas užsimojo iš apyvartos išimti 1 ir 2 centų monetas. Jas gaminti ir tvarkyti esą atsieina brangiau nei jų vertė, o lietuviai neva ir taip jų didžiąją dalį išbarsto. Tačiau iš apyvartos monetas šalinti bankas siūlo pamažu – tiesiog uždrausti jomis mokėti grąžą, tam prireiks ją apvalinti. Žmonės jau nerimauja, kad apvalinimas vyks ne pirkėjų naudai ir centų šalinimas taps dar vienu kainų didinimu.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisų projektams, kurie numato, kad ilgainiui parduotuvės pirkėjams neduotų grąžos smulkiais centais. Gyventojui atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais, galutinė vienu metu už jas apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio, numatoma įstatymo projekte.

Lietuvos bankas (LB) siūlo atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų, taip pat apvalinti kainas iki penkių centų nuo 2025 metų gegužės, kai verslas jau bus prisitaikęs dirbti su išmaniaisiais kasos aparatais.  „Tikslinga apvalinimo įvedimą Lietuvoje derinti su išmaniųjų kasos aparatų reforma – tada, kai jau ji bus užbaigta (...) –  2025 metų gegužės pirma diena.

Lietuvos bankas rengia akciją „Būk taupus – iškeisk centus!“. Gyventojai raginami išsikeisti smulkiąsias monetas – vieno ir dviejų centų – ir taip jas grąžinti į apyvartą. Šeštadienį ta proga dirbs istorinių Lietuvos banko Kauno rūmų kasos. „1 ir 2 euro centų monetos atsiskaitant dažniausiai panaudojamos tik vieną kartą. Gavus grąžą jos pametamos ar nugula gyventojų taupyklėse, automobilių salonuose, fontanuose“, – teigiama Lietuvos banko pranešime.

Lietuvos banko (LB) siūlymą atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų remia vartotojų sargai, žalieji, iš dalies ir prekybininkai. Ekonomistas sako, kad euras yra stipri valiuta ir egzistuoja daug mažos vertės prekių, kurių kainodarai centai yra svarbūs. LB, svarstantis galutinės prekių kainos suapvalinimo idėją, ketvirtadienį rengia diskusiją dėl tokių smulkių centų reikalingumo.

Nors didžiulės infliacijos fone daugelis tikina „skaičiuojantys kiekvieną centą“, realybėje smulkių centų vis daugiau tautiečių norėtų atsikratyti. „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų sutiktų jau 6 iš 10-ies lietuvių, jų vis daugėja. Pasak Lietuvos banko, nukaldinti vieno ir dviejų centų monetas kainuoja brangiau nei jų pačių vertė, o žmonės centus tiesiog išbarsto – po trečdalį milijono kasmet, skaičiuojant eurais.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritartų, kad reikėtų atsisakyti smulkiausių vieno ir dviejų euro centų monetų. Žmonės skundžiasi: centų susikaupia daug, jų nėra kur dėti. Prekybininkai smulkiausių monetų atsisakymą taip pat sveikintų, tačiau pripažįsta turėsiantys sukti galvas apvalindami kainas. Ekonomistai kelia klausimą, ar nevertėtų žmonių dar labiau skatinti atsiskaitinėti kortelėmis – taip nereikėtų sukti galvos ką daryti su smulkiausiomis monetomis.

Pirkėjai prie kasų ar turguose skaičiuoja centus, o patys centai galimai skaičiuoja paskutinius savo metus. Europos Komisija siūlo visoms bendrijoms narėms apsvarstyti galimybę panaikinti vieno ir dviejų euro centų monetas, o pirkinių kainas kasose apvalinti. Lietuvos bankas tam pritaria – esą kaldinti ir tvarkyti smulkias monetas kainuoja daugiau nei siekia pačių centų vertė. Žmonės menkaverčius centus esą tiesiog išbarsto, o apyvartoje šių monetų tiek, kad užpildytų net 10 traukinio vagonų.

Mažiausios vertės euro centų monetų gali būti atsisakyta jau artimiausiu metu. Pirmadienį Europos Komisija paskelbė pradedanti tokio žingsnio poveikio vertinimą, taip pat oficialias konsultacijas su gyventojais ir socialiniais partneriais dėl tokio žingsnio. Iki spalio 26 d. visi suinteresuotieji kviečiami pateikti savo poziciją dėl taisyklių, kuriomis atsiskaitymas grynaisiais pinigais būtų apvalinamas iki 5 centų. Dėl to apyvartoje gali nebelikti mažiausio nominalo centų monetų.

Daugelis lietuvių smulkias vieno ir dviejų centų monetas kaupia, bet retai jomis atsiskaito parduotuvėse ar turguose. Todėl siūloma smulkių monetų nebekaldinti, o prekių kainą apvalinti iki 5 centų. Tiesa, tokie siūlymai priimtini ne visiems. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius teigia, kad tokia kainų apvalinimo taisyklė jau yra taikoma Airijoje, Belgijoje, Suomijoje, Italijoje. Taip pat apie ją svarstoma Latvijoje ir Estijoje.

Posakis „skaičiuoti kiekvieną centą“ greitai gali likti tik tautosaka, nes... gali nelikti pačių centų. Motyvuodamos, kad vieno ir dviejų euro centų monetos menkavertės ir nereikalingos, jų jau atsisakė Airija, Olandija ir Suomija. Tuo pačiu keliu bando eiti ir Belgija, Italija bei Estija. Ką apie tai mano lietuviai? Tautiečių nuotaikas patvirtina ir Lietuvos bankas. Jei prieš porą metų skeptikų dėl smulkių buvo mažiau nei pusė lietuvių, dabar jų vis daugėja.

75 tūkstančiai monetų – tokio nemenko skaičiaus lietuviškų centų prireikė norint nulieti paminklą pirmajam Lietuvos banko valdytojui – Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50-ies lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio. Tai pirmasis ir vienintelis biustas Lietuvoje, pagamintas iš lietuviškų monetų. Po trijų mėnesių darbo skulptūra pristatyta ir vilniečiams.

Loreta RIPSKYTĖ Joniškio rajono gyventojas, nuėjęs į vieną kaimo parduotuvę, liko nieko nepešęs. Pardavėjas, išvydęs saują baltų centų, pareiškė tokių pinigų nepageidaujantis. Balti centai papiktino prekybininką „Šiaulių krašto“ redakcijai Joniškio rajono gyventojas pasakojo, kad sumokėti turėjo beveik dvidešimt litų. Du litus suskaičiavo baltais centais, nes kitų pinigų nebeturėjo. Pardavėjas, išvydęs smulkius pinigus, suirzo ir pasakė jų nepriimsiantis.

Indrė MIKELIONYTĖ Tokį perkeltinės reikšmės klausimą užduodame degalinių atstovams, tačiau drauge ir stebime, ar tai, kad Alytuje kuro kainos didesnės negu kituose miestuose, yra tiesa. Kas verčia atlapaširdžius dzūkelius labiau negu kitų miestų gyventojus praverti pinigines ir piltis brangesnio kuro? Paskambino paklausti „kodėl?” Lietuvių tauta pasižymi ramumu, net ir kariami jie gali priprasti, tačiau kai kalba pakrypsta apie kurą ir jo kainas, – įsiunta.

 Į „Šiaulių krašto“ redakciją atėjęs šiaulietis papasakojo apie savo atliktą nedidelį tyrimą Šiaulių turgavietėje. 70-metis pasakojo turguje pirkęs sūrio, grietinės, sviesto. Pasak jo, pardavėja jam davusi kvitą, kuriame mokėjimo suma – 9 centai, nors suma turėjusi būti 9 litai ir 90 centų. Vyrui papriekaištavus, ji išdavė kitą – su 9 litais.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs Rimo Kančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarė ją nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. R. Kančys surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo kaltinamas tuo, kad šių metų liepos 18 d. parduotuvėje „Iki“, Vilniuje, vagystės būdu pagrobė maišelį „Iki“ už 0,15 lito.

Australijos gyventojas, pavogęs iš fontano 79 centus, savo noru pasidavė policijai ir stojo prieš teismą, rašo „Gold Cost Bulletin“. Smulki vagystė buvo įvykdyta dar 1992 metais, ir dabar 38-erių metų incidento kaltininkas nusprendė pripažinti savo kaltę, nors prieš 20 metų tai daryti atsisakė.

Didmiesčiuose šiuo metu esantys Piniginė.lt reklaminiai stendai su tikrais centais sudomino ne tik reklamos specialistus ar smalsesnius praeivius, bet smulkius vagišius. „Į reklaminius stendus patalpindami tikrus centus tikėjomės, kad šis netradicinis sprendimas sukels susidomėjimą, sukels tam tikras diskusijas, bus aptarinėjamas miestiečių. Vylėmės, kad tai neiššauks kraštutinių poelgių. Deja, to išvengti nepavyko“, – pasakojo Piniginė.lt komercijos direktorius Jaunius Skierus.

Pavasarinis atlydys paviršiun iškėlė ne tik per žiemą prisikaupusias šiukšles, šunų išmatas, bet ir pažėrė monetų, kitų pamestų daiktų. Ankstyvas rytas Vilniaus senamiestyje. Čia besidarbuojantys oranžinėmis liemenėmis vilkintys kiemsargiai, kastuvais stumdo pažliugusį sniegą, metaliniais strypais daužo kur nekur užsilikusią pajuodusio ledo plutą, šluotomis braukia grindinį. Sučeža popiergaliai, rieda gausiai primėtytos nuorūkos, o kartkartėmis suskamba ir koks nors gelžgaliukas.

Laiškanešiai, kurie darbe važinėja savo automobiliais ir su kuriais „Lietuvos pašto" vadovybė buvo sudariusi sutartis dėl asmeninio transporto naudojimo darbui, turės dar labiau susiveržti diržus. Iki šiol mašinas darbui naudodavę laiškanešiai gaudavo 60 centų kuro kompensaciją už vieną nuvažiuotą kilometrą. Dabar jiems tebus mokama po 38,11 cento. „Daug metų dirbame. Kompensacija nesikeitė, o kuro kainos tik kilo. Tegauname po 600 litų atlyginimą ir kompensaciją už kurą.