Pasak specialistų, sunkumų patirs ir verslai, kurie su Rusija neturi jokių ryšių, bet per ją veža prekes į kitas šalis, tačiau tokia esą yra nepriklausomybės kaina. O kol verslai strateguoja kaip veikti toliau, žmonės parduotuvėse, norėdami paremti besiginančią nuo ugnies iš šūvių Ukrainą, perka ukrainietiškas prekes.
Boikotuodami Rusijos invaziją Ukrainoje, prekybos centrai atsisako rusiškos produkcijos. Štai taip iš parduotuvės į sandėlį iškeliauja rusiškos bei baltarusiškos degtinės, konditerija, kosmetika ir kitos prekės. Dauguma gyventojų sutinka su tokiu sprendimu:
„Gal ir gerai, reikia boikotuoti tuos produktus, laikinai nors, gal karas pasibaigs.“
„Aš manau, kad reikia parodyti mūsų palaikymą tai šaliai.“
„Blogai, kad išima, kas perka čia dažnai tikriausia jos pritrūks.“
„Žinokit, tai protestas daugiau prieš žmones, prieš valstybę mes daug nepaprotestuosim. Savo tuo produkcijos išėmimu mes nuskriausim savo žmogų.“
Vienas iš prekybcentrių nuo lentynų patraukė ne tik rusišką produkciją, bet ir kitą, kuri tiesiog kelia asociacijų su šia šalimi.
„Kelias prekes išėmėme su pavadinimu, kur tikrai matome, kad erzina mūsų klientus, nors tos prekės negaminamos nei Rusijoj, nei Baltarusijoj, bet dabar viskas labai jautru, tad nusprendėme ir jas išimti, su pavadinimu „Moskovskaya“, tai buvo kelios prekės“, – sako „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Lietuviai, norėdami paremti su agresyvia Rusija kovojančią Ukrainą, parduotuvėse dairosi ukrainietiškų prekių:
„Jeigu matysiu tai tikrai nupirksiu, bet rusiškų nepirksiu.“
„Taip, aišku, būtinai ukrainietiškų prekių, paremti kuo galim. Juos visaip reikėtų paremti, jie taip didvyriškai ginasi, iki ašarų.“
„Taip, žiūrėjau, ieškojau, kruopų radau.“
O surasti ukrainietišką prekę paprasta. Jos barkodo pirmieji skaičiai – štai šie – 482.
O štai, Šiauliuose, žmonės apsipirkti eina į rusiško kapitalo parduotuvių tinklą. Kai kurie net patys to nežinodami:
„Ne, tai aš net nepagalvojęs čia užvažiavau, visai smulkiai pasiimt.“
„Va rusiškoj euro nekainuoja, senukuose, 8 kainuoja. Koks skirtumas, lietuviškoj parduotuvėj 8 kainuoja.“
„Čia vienas dalykas yra politika, kitas – gyvenimas.“
„Ar čia daug kokį režimą palaikysi, nupirkęs koldūnų 2 maišiukus.“
„Ką man patinka, aš tą perku, vot man patio, daugiau nieko nepirksiu, tik tiek.“
„Rusiška prekė pigi, gera ir normali.“
Tačiau, anot prekybos centrų, su daugeliu ukrainietiškų prekių dėl susiklosčiusios karinės situacijos nemažai iššūkių – nežinia kada sulauks užsakytos produkcijos.
„Ukrainos, bet šiuo metu toks iššūkis, kad ta gamykla neveikia, ir nežinome kiek dar laiko turėsime tą tiekimą. Tai tokių iššūkių netrūksta. Makaronų ukrainietiškų dalies neturim, nes tiekimo nėra. Padažų turime, bet su tiekimų tikrai yra sudėtinga“, – teigia „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Kad karo poveikis jau juntamas ir mūsų verslui sako ir „Norfos“ generalinis direktorius.
„Mes iš tikrųjų pamatysime už 2 savaičių daugiau viso, šiandien dienai turime jau irgi didelę problemą, nes stiklainius gaudavome pagrinde iš Ukrainos, o kartais iš Baltarusijos. Tai ne už ilgo stabdysime savo konservų gamyklos veiklą, nes neturime stiklainių“, – sako „Norfos“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.
Tačiau agresorių – Rusiją – boikotuoja ne visi. Savaitgalį kauniečiai susirinko protestuoti prieš savo veiklos Rusijoje nenutraukiančią Šarūno Matijošaičio įmonę „Vičiūnų grupė“.
Pati įmonė savo pranešime spaudai teisinasi, kad „Vičiūnų grupėje“ dirba daug ukrainiečių. Norintiems grįžti į tėvynę suteikė visokeriopą pagalbą, o Kaune karo pabėgėliams skiriame nemokamam apgyvendinimui visą grupės valdomą „Metropolio“ viešbutį“.
Karas Ukrainoje ir sankcijos Rusijai veikia toli gražu ne tik prekybininkus. Sunkumų gali kilti daugeliui verslu, kurie savo produkciją į kitas šalis iki šiol vežė per Rusiją.
„Mes matome vienintelį sprendimo būdą kaip aktyvinti prekių srautą per Klaipėdos uostą. Šiandien dienai turime žiūrėti ko tam reikia, nes žinote, kad sustojo ir tranzitiniai kroviniai iš Baltarusijos, tai mums reikia lietuvišką produkciją į tolimesnes šalis siųsti į jūrą, tam reikia investuoti į konteinerius“, – teigia pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Lietuvos eksportas į Rusiją kasmet sudaro apytiksliai 3,8 mlrd. eurų. Iš jų tik apie 304 milijonus – lietuviškos kilmės prekės. Visą kitą – per Lietuvą pravažiuojančios prekės.
Anot ekonomisto Mariaus Dubnikovo, džiugi žinia yra ta, kad eksportas į Rusiją buvo sėkmingai pakeistas kitomis rinkomis dar prieš 8 metus, Europos Sąjungai ir Rusijai viena kitai pritaikius sankcijas, tad dabar Lietuvai smūgis bus daug silpnesnis.
„Tie 300 mln., be abejo tos įmonės pajus, tai yra rimta pinigų suma, bet konkrečioms įmonėms pagal tai kiek procentų prekyba su Rusija sudaro, skaudės labiau arba mažiau. Bendrai Lietuvai tai yra tikrai išgyvenamas dalykas, juolab šiais laikais visokių prekių yra, tai verslas persiorientuos“, – sako M. Dubnikovas.
Pasak Janulevičiaus, sunkumų kils ir su mediena susijusiai pramonei – popieriaus ir baldų, mat pasibaigus atsargoms, greitai susirasti medienos tokiais kiekiais, kokiais buvo vežama iš Ukrainos ir Baltarusijos, bus sunku.
